Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad derybos su streikuojančiais mokytojais atsidūrė aklavietėje, nes Švietimo ministerija turėjo ribotas galimybes daryti nuolaidas.
„Situacija šiek tiek pakliuvo į akligatvį, kadangi, ko gero, tenka pripažinti, kad ministras savo portfelyje deryboms beveik nieko neturėjo“, – Kelmėje pirmadienį žurnalistams sakė šalies vadovas.
Jis pabrėžė, kad tuo metu, kai Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) lankėsi Prezidentūroje, streikuojantys mokytojai „buvo pasirengę kompromisiniams pasiūlymams“.
„Bet iš esmės apie jokį kompromisą nebuvo galima kalbėti, nes nuėję į Švietimo ministeriją sužinojo, kad nė per milimetrą nieko kito pasiūlyta nebus“, – teigė G. Nausėda.
„Keistoka įsivaizduoti tokias derybas, kur viena iš pusių yra absoliučiai nepasirengusi jokioms nuolaidoms“, – pridūrė jis.
Profsąjunga streikuoja nuo rugsėjo pabaigos. Ji reikalauja didesnio darbo užmokesčio, geresnių sąlygų pedagogams.
Vyriausybė siūlo algas mokytojams kitąmet kelti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., o nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, tačiau tai profsąjungos netenkina.
„Tenka pripažinti, kad situacija yra komplikuota. Tikrai nesiimsiu rekomenduoti profsąjungoms daryti vienokius ar kitokius veiksmus, jos pačios tai nuspręs daryti“, – sakė G. Nausėda.
Protestuojantys mokytojai iš skirtingų miestų taip pat rengia žygį į Vilnių, o tuomet nuspręs, ar tęsti streiką.
Derybas ketina kelti į Seimą
Neradusi sutarimo su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) dėl atlyginimų augimo tempo, streikuojanti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) derybas ketina perkelti į Seimą.
„Tikrai nerandam sutarimo, ministerija siūlo darbo užmokestį didinti 10 proc. nuo sausio, 10 proc. nuo rugsėjo, mūsų minimali didinimo riba yra 15 proc. nuo sausio ir 15 proc. nuo rugsėjo, neradus sutarimo ties šituo punktu, dėl visos sutarties sutarti neįmanoma“, – BNS pirmadienį sakė LŠDPS vadovas Andrius Navickas.
Jis taip pat teigė, kad šiuo metu derėtis su ministerija nebėra prasmės, Vyriausybei biudžeto projektą perdavus Seimui, ir derybos kelsis į parlamento rūmus.
„Kelsimės į derybas, turbūt tiksliau, susitikimus su frakcijomis, kad jos priimtų sprendimą, jei nepavyks įtikinti, (ketiname – BNS) ir streiką perkelti prie Seimo ir grįžti streikuoti jau ne prie Vyriausybės, o prie Seimo. Jei Seimas priimtų tenkinantį sprendimą, galėtumėm grįžti į derybų formatą su ministerija, susitarti dėl kitų mūsų iškeltų reikalavimų ir derybas pabaigti susitarimu“, – kalbėjo A. Navickas.
Profesinės sąjungos vadovas patvirtino, kad sprendimą dėl oficialaus atsakymo pasiūlymus pateikusiai ŠMSM, taip pat dėl streiko ateities, planuojama priimti ketvirtadienį.
„Ketvirtadienį vakare po mitingo rinksimės mokytojų namuose ir tada spręsime savo veiksmų planą, kada, kur, kaip streikuosime ir kaip toliau elgsimės“, – teigė LŠDPS vadovas.
ŠMSM pirmadienį paskelbė vis dar nerandanti sutarimo su streikuojančia A. Navicko pedagogų profesine sąjunga dėl šios keliamų reikalavimų, profesinės sąjungos vadovui susitikus su švietimo ministru Gintautu Jakštu dar vienam derybų etapui.
G. Jakštas ir keturios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos praėjusį ketvirtadienį sutarė iki kitų metų gegužės parengti planą, kaip bus didinamas darbo užmokestis mokytojams po 2024 metų, taip pat jos pritarė Vyriausybės siūlymui dėl atlyginimų kėlimo kitąmet.
Per derybas su šiomis profesinėmis sąjungomis sutarta nuo kitų metų rugsėjo mažinti klases mokyklose. Pagrindiniame ugdyme savivaldybės galėtų susimažinti maksimalų klasės dydį nuo 30 iki 26 mokinių, pradiniame – nuo 24 iki 22 mokinių. Taip pat sutarta tobulinti mokytojų etatų skaičiavimo metodiką.
Tuo metu Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, vadovaujamos A. Navicko, ŠMSM siūlymai netenkina.
Dėl to keli tūkstančiai Lietuvos mokytojų jau daugiau nei savaitę tęsia streiką, planuojama, truksiantį mėnesį, toliau bando derėtis su ministerija.