Nepaisant dvi kadencijas Lietuvai vadovavusios Dalios Grybauskaitės tikinimų, kad prezidento rinkimuose nebedalyvaus, balsą už ją atiduoti norinčių gyventojų skaičius pastaraisiais mėnesiais augo. Visgi Lietuvos piliečių teiraujantis, ką jie norėtų matyti šalies prezidentu po kitų metų gegužę vyksiančių rinkimų – dažniausiai nuskamba dabartinio prezidento Gitano Nausėdos pavardė.
Rugpjūčio 24 – rugsėjo 5 dienomis Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktoje apklausoje 26,4 proc. respondentų atsakė, kad balsuotų už dabartinį prezidentūros šeimininką.
Tokią pačią paramą G. Nausėda turėjo ir anksčiau darytose apklausose: šių metų sausį jį palaikė 26 proc., o gegužę – 26,9 proc. respondentų. Apklausos metu pavardes respondentai minėjo patys, galimų kandidatų sąrašas nebuvo pateikiamas.
Kiek daugiau dinamikos yra žvelgiant į prezidentės D. Grybauskaitės reitingus. Nors pastaroji ir yra kelis kartus pakartojusi, kad šalies vadovo posto nebesieks, viešojoje erdvėje kalbos apie jos galimybes kandidatuoti – netyla. Dėmesio susilaukė ir iniciatyva, rinkti parašus, kad kadenciją baigusi prezidentė grįžtų į politinę areną.
Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesių sandūroje 11,6 proc. gyventojų manė, kad geriausia būtų, jei D. Grybauskaitė vadovautų valstybei. Ir ši gyventojų dalis, vertinant „Baltijos tyrimų“ duomenis, didžiausia nuo šių metų pradžios. Sausį 7,4 proc. rinkėjų norėjo D. Grybauskaitės sugrįžimo, o gegužę – 8,1 proc. Taigi, lyginant su pavasariu, bent 3,5 procentinių punktų padidėjo į D. Grybauskaitę referuojančių gyventojų dalis.
Trečiojoje reitingų vietoje – pandemijos metu dviprasmiškais pareiškimais išgarsėjęs advokatas Ignas Vėgėlė. Rudens pradžioje jį prezidento poste matyti norėjo 9,1 proc. piliečių. Ankstesnių apklausų metu apie galimybę ar net būtinybę dalyvauti prezidento rinkimuose garsiai svarstantį advokatą palaikė panaši gyventojų dalis: sausį – 8,4 proc., gegužę – 9,1 proc.
Panašų populiarumą šiuo klausimu demonstruoja ir laimę prezidento rinkimuose jau bandęs Saulius Skvernelis. Paskutinės apklausos duomenimis, opozicinei partijai šiuo metu vadovaujantį politiką prezidentu norėtų matyti 7,6 proc., (sausį 8,8 proc., gegužę – 7,1 proc.).
Už jo rikiuojasi premjerė Ingrida Šimonytė. Vasarai einant į pabaigą 4,4 proc. gyventojų teigė, kad Vyriausybės vadovė galėtų pareigose pakeisti G. Nausėdą (sausį tokių buvo 7 proc., gegužę – 5,1 proc.).
Prezidentinių reitingų lentelėje per kelis mėnesius smuktelėjo socialdemokratų lyderės Vilijos Blinkevičiūtės palaikymas. Lyginant su gegužės mėnesio duomenimis (5,5 proc.) ją prezidento poste norėtų matyti 3,3 procentinių punktų mažiau rinkėjų.
Šiuo metu tokių – 2,2 proc. Tiek pat gyventojų prezidento rinkimuose balsuotų už „valstietį“ Aurelijų Verygą, kuris apie ketinimus dalyvauti rinkimuose jau yra pareiškęs.
Apklausos metu gyventojų paprašius nurodyti, ką jie norėtų matyti prezidento pareigose, buvo paminėtas visuomenininkas Andrius Tapinas (3,1 proc.), Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (1,8 proc.), apkaltos būdu iš prezidento pareigų pašalintas Rolandas Paksas (1,3 proc.).
Maždaug procentą respondentų palaikymo sulaukia ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (1,1 proc.), socialdemokratams priklausantis europarlamentaras Juozas Olekas (1,1 proc.), ekspremjeras Algirdas Butkevičius (1 proc.).
„Baltijos tyrimų“ duomenimis, rugpjūtį apklausti gyventojai spontaniškai nurodė 38 politikų ir visuomenės veikėjų pavardes (prieš 3 mėn. buvo paminėta 50 pavardžių). Iki procento siekianti gyventojų dalis paminėjo parlamentarą Remigijų Žemaitaitį, buvusį Konstitucinio teismo pirmininką Dainių Žalimą, „valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį, užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, „darbiečių“ pirmininką Andrių Mazuronį bei Kauno miesto merą Visvaldą Matijošaitį.
3 proc. apklaustų gyventojų paminėjo kitas pavardes, 1 proc. atsakė, kad, jų nuomone, šiuo metu nėra vertų būti prezidentu, o beveik penktadalis (18 proc.) neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Apklausa vyko 2023 m. rugpjūčio 24 – rugsėjo 5 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1016 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
