Kauno verslo bei viešojo sektoriaus atstovai savaitės pradžioje buvo pakviesti į TS-LKD Kauno miesto skyrių sueigos organizuojamą diskusiją „Esame saugūs bei konkurencingi tarp didžiųjų Europos valstybių ar vis dar ieškantys savo kelio šalies viduje?“. Pokalbyje dalyvavę Europos Parlamento narys Andrius Kubilius, Lietuvos Respublikos Finansų ministrė Gintarė Skaistė, buvęs ilgametis Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis bei diskusiją moderavęs KTU profesorius Rytis Krušinskas vieningai sutiko, jog Lietuva yra ryški ir matoma viso kontinento kontekste, tačiau dabar svarbiausia – aiškiai susitarti dėl prioritetinių sričių šalies viduje.
Ukraina bendrijoje – iki 2030-ųjų?
Diskusija prasidėjo nuo šiandieninių geopolitinių aktualijų aptarimo. Paklaustas, kokią įtaką karas Ukrainoje daro bei ateityje darys gyvenimui Europoje, europarlamentaras Andrius Kubilius teigė, jog jis pakeitė ne tik politikos formuotojų elgseną, bet ir pačių europiečių mąstymą.
„Pirma, nebėra iliuzijų dėl Putino ir dabartinės Rusijos. Antra, jau suvoktos ir praeities geopolitinės klaidos, tad labai reikšmingai atrodo per pastarąsias kelias savaites išsakytos Europos Sąjungos lyderių kalbos apie plėtrą, apimant ir Ukrainą, ir Vakarų Balkanus. Kalbama, jog tai galėtų įvykti net iki 2030-ųjų. Tai reikštų, jog iki 2030-ųjų Ukraina taptų normalia bendrijos rinka“, – sakė A. Kubilius.
Susirinkusiems klausytojams bei diskusijos dalyviams Europos Parlamento narys pristatė ir galimą tolimesnių įvykių seką.
„Ukrainai laimėjus pirmiausia būtų įgyvendinamas jos atstatymas. Tam reikalingi dideli pinigai. Įvairiais skaičiavimais – nuo 400 milijardų iki net trilijono eurų, kuriuos reikia įsisavinti bei panaudoti. Mano paties nuomone, artėjantis dešimtmetis bus Ukrainos dešimtmetis. Ukrainos laimėjimas kariniuose frontuose, jos atstatymas, integracija į Europos Sąjungą, tapimas NATO nare. Tai – perspektyva, kurios tikrai galime laukti“, – sakė parlamentaras.
Geopolitinis kontekstas
Visų svarbiausias klausimas šiame kontekste – ką Ukrainos integracija reikštų visam regionui?
„Tai yra sritis, ties kuria dirbame labai daug. Ukraina ir teisinga Vakarų politika jos atžvilgiu gali lemti didelius pokyčius pozityvia kryptimi Baltarusijoje ir Rusijoje. Jau šiandien turime galvoti, ką tai reikštų mums. Šie pokyčiai kardinaliai keistų mūsų saugumo padėtį bei atvertų kaimynines rinkas normaliam vystymuisi. Mano manymu, mums labai svarbu matyti bei stengtis realizuoti savo saugumo viziją per įvairius Europos Sąjungos instrumentus“, – teigė A. Kubilius.
Europos Parlamente, o kartu – ir visame žemyne, pasak A. Kubiliaus, šiandien itin aktualus ir Kinijos klausimas.
„Jaučiame atšalimą Kinijai tiek politiškai, tiek ekonomiškai. Europos Komisijos prezidentė tai įvardijo, kaip rizikos mažinimą (angl. de-risking). Pasaulio ekonominio dėmesio centre, mano manymu, po, sakykime, dešimtmečio ją gali pakeisti Indija. Kinija turi didelių vidinių, struktūrinių problemų. Tą iliustruoja ir praėjusiais metais Jungtinių Tautų skelbta demografinių perspektyvų ataskaita, prognozavusi kaip atrodys gyventojų skaičiai įvairiose valstybėse iki šimtmečio pabaigos. Kinija yra sparčiai mažėjanti ir rimtų problemų turinti tauta. Tuo tarpu Indija yra greitai auganti – šiemet pirmą kartą perkopusi Kinijos gyventojų skaičių“, – geopolitinėmis įžvalgomis dalijosi A. Kubilius.
Ar ramiai pasitinkame 2024-uosius?
Diskusijai pakrypus apie šiandieninius Lietuvos iššūkius, galimybes, prognozes bei perspektyvas, Finansų ministrė dalijosi įžvalgomis, jog į 2024-uosius Lietuva žengia pakankamai ramiai.
„Esame Vyriausybė, kuriai teko daug didelių iššūkių: pandemija, karas, energetinė bei migrantų krizės. Turėjome veikti labai greitai, ne vieną kartą pildydami bei koreguodami biudžetą. Dėl šios priežasties galiu patikinti, jog į greitus iššūkius reaguoti esame tikrai pasiruošę. Visgi dabartinė situacija rodo, kad esamas biudžetas leis metų pabaigos sulaukti pakankamai sėkmingai. Energetikos kainos stabilizavosi netgi geriau, nei planavome. Biudžeto deficitas bus mažesnis, nei mes tikėjomės“, – sakė G. Skaistė.
Žvelgiant į kitų metų biudžetą, kaip vieną svarbiausių artėjančių pokyčių ministrė pristatė į Europą sugrįžtančią fiskalinę drausmę.
„Turėsime sutilpti į 3 proc. biudžeto deficitą. Lietuva yra ta valstybė, kuri visuomet laikėsi šios drausmės, todėl mūsų skola yra santykinai mažesnė, nei daugumos kitų šalių. Nors tai leidžia ir skolinimosi kaštus mums turėti tvaresnius, pastaruoju metu gyvename ne tik su ekonominiais veiksniais, bet ir su rizikos paketu – greta vykstančiu karu, apsunkinančiu mūsų skolinimosi galimybes. Kaip niekada turime būti atsakingi, ir skolinimosi politiką vykdyti tik tada, kai ji reikalinga, ir taip, jog ji – atsipirktų“, – teigė ministrė.
Buvęs ilgametis pramoninkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis teigė, jog tiek siekiant pažangos bei augimo, tiek einant per krizines situacijas svarbiausia – verslo bei viešojo sektoriaus tarpusavio komunikacija.
„Reikia kalbėjimosi tarp viešojo administravimo ir verslo atstovų daug daugiau, nei šiandien jo turime. Jei kalbėtumėme apie 2008-uosius, verslo bei viešojo sektoriaus reakcijos į krizę buvo skirtingos. Verslas ėmėsi pokyčių labai greitai – sąnaudas mažina, optimizuoja savo gamybą, sandėlių išteklius, peržiūri rinkas, ieško naujų opcijų. Tą patį sunku pasakyti apie valstybės veiksmus. Džiaugiuosi, jog čia sėdi Andrius, su kuriuo mums teko dirbti 2009-aisiais. Jis buvo iš tų retų premjerų, kuris suprato, kad valstybė turi reaguoti taip pat greitai, kaip reaguoja verslas. Buvo įgyvendinami projektai, kurie leido sukurti alternatyvių finansinių išteklių, išsaugoti darbo vietas. Biurokratinis aparatas yra linkęs augti, didėti, apaugti. Mes daug laiko praleidome optimizuodami tam tikras funkcijas, atsisakydami to, kas kainavo, tačiau valstybei buvo nereikalinga. Ir čia išryškėjo skirtumas. Valstybės valdyme yra daugiau procedūrų, nei versle. Atėjus į Seimą su įstatymų pakeitimų siūlymais, ne visi jie buvo patvirtinti. Reikėtų palinkėti, jog valstybė siektų veikti bent iš tolo panašiai į verslą“, – sakė verslo atstovas.
Verslo bei viešojo sektoriaus bendradarbiavimą akcentavo ir TS-LKD Kauno miesto skyrių sueigos pirmininkas P. Lukševičius.
„Kauno stuburas – verslas. Mes tai puikiai žinome ir suprantame. Būdami atvira bei su visomis miesto bendruomenėmis bendraujančia politine jėga, norime bendradarbiauti. Todėl labai džiaugiamės sveikindami jus naujajam politiniam sezonui skirtoje verslo bei viešojo sektoriaus atstovų diskusijoje“, – sakė P. Lukševičius.
Lietuvos sėkmės istorija
Kalbėdamas apie šiandieninę Lietuvos poziciją Europoje, europarlamentaras A. Kubilius svarbiausiu veiksniu įvardijo sutarimą valstybės viduje dėl strateginių ateities krypčių.
„Daugiau nei 30 metų nepriklausomybės ir jau beveik dešimt metų Europos Sąjungoje yra Lietuvos sėkmės istorija. Pagal perkamąją galią jau aplenkėme ir graikus, ir portugalus, ir ispanus, ir estus. Šiandien mes baigiame pasivyti Europos Sąjungos vidurkį. Jei pažiūrėtumėme į kitų šalių pavyzdžius, visos, kurios įstojo būdamos neturtingomis, pasiekė vidurkį ir sustojo. Tarsi nebeliko spyruoklės, stumiančios aukštyn. Kaip šiuo atveju mums išlaikyti spyruoklę, kad ir pasiekę vidurkį, augtumėme toliau? Šiame kontekste, man atrodo, susitarimai šalies viduje ir taps esminiais veiksniais“, – sakė A. Kubilius.
Politiko teigimu, siekiant veiksmingai konkuruoti užsienio rinkoje, reikia galėti pasigirti ir kvalifikuota darbo jėga.
„Kur Lietuva gali toliau būti sėkmingai konkurencinga? Turime galvoti, kur esame pakankamai stiprūs. IT, lazeriai, biomedicina? Visgi aš matau, kad šio dešimtmečio pabaigoje galime tapti labai stiprūs energetikoje, o ypač – atsinaujinančioje“, – diskutavo Europos Parlamento narys.
Sėkmę kuria sėkmė, o šią – požiūris
Europarlamentaro nuomone, dabar visuomenės, verslo bei politikos formuotojų tikslu turėtų tapti požiūrio performavimas. Svarbu – susitelkti į sėkmę.
„Valstybės sėkmę kuria sėkmė. Turime keisti savo mąstymą. Reikia nepamiršti tų, kuriems trūksta pagalbos, bet savo dėmesį turime sutelkti į sėkmės auginimą: verslą, inovacijas, startuolius. Tik sutarus dėl mąstymo pokyčių atsiras supratimas, ką turime daryti toliau“, – mintimis dalijosi A. Kubilius.
