Už sunkius nusikaltimus ilgiems metams už grotų pasodinto buvusios Agurkinių gaujos lyderio kauniečio Sauliaus Velečkos viltis greičiau ištrūkti į laisvę subliūško – jis vėl atsidūrė teismo suole už naujus nusikaltimus.
Agurkiniai buvo kaltinami organizuotos ginkluotos grupuotės sukūrimu ir dalyvavimu jos veikloje, neteisėtu praturtėjimu, prekyba narkotikais ir pirmtakais, iš kurių gaminami kvaišalai, stambiu mastu, šaunamųjų ginklų, sprogmenų laikymu, užsakytomis žmogžudystėmis.
Prieš teismą stoję vyrai nuteisti įvairiomis laisvės atėmimo bausmėmis nuo 3 iki 17 metų, tačiau ir atsidūrę už grotų nesėdėjo rankų sudėję.
Padarė naujų nusikaltimų
Nuožmumu garsėjančios Kauno Agurkinių gaujos nariai, įskaitant ir jos 51 metų vadeivą S.Velečką-Agurką, teisiamųjų suole atsidūrė dėl naujų sunkių nusikaltimų.
Kauno apygardos teisme šią savaitę buvo nagrinėjama byla dėl reketo, disponavimo labai dideliu kiekiu narkotikų, neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo ir kitų nusikaltimų, kurioje pareikšti kaltinimai S.Velečkai ir jo bendrininkams – 40 metų Mindaugui Bendoraičiui, 38 metų Andriui Bendoraičiui, 34 metų Edgarui Jurkynui ir 28 metų Erikui Vaboliui.
Agurkas, kuriam ankstesnėje byloje už verslininko Vidmanto Sadausko nužudymo organizavimą ir kitus nusikaltimus užpernai buvo paskirta galutinė 16 metų kalėjimo bausmė, įkliuvo dėl naujų nusikaltimų jau būdamas Marijampolės pataisos namuose.
Įmontavo sekimo įrenginį
2018 m. rugpjūtį kalėjime S. Velečka sužinojo, kad vienas su nusikalstamu pasauliu sietas kaunietis R. G. gali būti paslėpęs apie 600 kilogramų kokaino.
Tokio kiekio kokaino vertė juodojoje rinkoje siekia maždaug 50–60 mln. eurų. Šia informacija susidomėjęs Agurkas subūrė organizuotą grupę, kuriai vadovavo iš kalėjimo.
Su laisvėje esančiais gaujos nariais buvo sutarta, kad jie kaunietį užpuls, pagrobs ir privers perduoti dalį narkotikų arba sumokėti ne mažiau kaip 40 tūkst. eurų grynaisiais.
Buvo sumanyta į vyro automobilį „Porsche Cayenne“ įmontuoti GPS įrenginį, kad būtų galima stebėti jo maršrutus.
M. Bendoraitis nusikaltimą turėjo įvykdyti su savo giminaičiu A. Bendoraičiu, E. Jurkynu ir dar vienu gaujos atstovu.
R. G. pagrobimui buvo kruopščiai pasiruošta, jis kurį laiką buvo sekamas – stebėta, kur jis važiuoja, kokiose vietose lankosi.
M. Bendoraitis 2018 metų rugpjūčio 20 dieną išsinuomojo „Renault Trafic“ mikroautobusą, kuriuo su sėbrais sekė R. G.
Gauja ketino šią transporto priemonę panaudoti kauniečiui pagrobti, tačiau pastarasis išvyko iš Lietuvos.
Gavo tik 10 tūkstančių eurų
Sužlugus pirminiams pagrobimo planams S.Velečka nusikalstamų sumanymų neatsisakė – praėjus trims mėnesiams, 2018 metų lapkritį, buvo sukurptas naujas planas prieš kitą kaunietį E. G.
Buvo sumanyta E. G. bauginimais ir smūgiais priversti perduoti gaujai 145 tūkst. eurų.
Vykdant Agurko nurodymus 2018 metų lapkričio 9 dieną vienoje Kauno kavinių susitiko M. Bendoraitis, A. Bendoraitis, E. Jurkynas ir E. Vabolis. Čia buvo aptartas pagrobimo planas.
E. Vaboliui išviliojus E. G. į parką, esantį Kaune, pagrobėjai jį sumušė, uždėjo ant galvos maišą, surišo, užklijavo burną lipniąja juosta ir įgrūdo į bagažinę.
Vyras buvo nuvežtas į Marijampolę ir uždarytas garaže.
Užpuolikai reikalavo 145 tūkst. eurų, bet paleido nukentėjusįjį jo broliui perdavus dalį reikalaujamos sumos – 10 tūkst. eurų.
E. G. turėjo pažadėti ateityje atiduoti ir likusią sumą arba jai prilygstantį kitą turtą.
S. Velečka duodavo savo sėbrams nurodymus per vieną telefoninę programą.
Organizavo prekybą kokainu
Dar vienas nusikaltimas buvo įvykdytas 2019 metų balandžio–gegužės mėnesiais.
S. Velečka, kalėjime siekdamas praturtėti iš prekybos narkotikais, specialiomis šifravimo priemonėmis palaikė ryšį su savo bendrininku Lietuvoje G. Z. ir Latvijos piliečiu R. I.
Agurkas susitarė su latviu, kad jis parduos labai didelį kokaino kiekį, o kvaišalus iš jo paims G. Z.
Latvis gegužės 7 dieną sutartoje vietoje Kauno rajone paliko 1,6 kilogramo kokaino. Narkotikus tą pačią dieną pasiėmė G. Z. ir apie tai informavo S. Velečką.
Gegužės 16 dieną Latvijoje G. Z. buvo perduota dar pusantro kilogramo kokaino.
G. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas, nes sutiko bendradarbiauti su teisėsauga, o kiti gaujos nariai, tarp jų ir S. Velečka-Agurkas, stojo prieš teismą. Procesas vyksta iki šiol.
Ieško spragų kodekse
Nusikalstamo susivienijimo lyderiu įvardytam kauniečiui S. Velečkai anksčiau inkriminuota keliolika nusikaltimų, tarp jų ir nužudymas, neteisėtas laisvės atėmimas, apiplėšimas.
Nors kaltinamas daugybe sunkių nusikaltimų, S. Velečka nepraranda vilties pirma laiko ištrūkti į laisvę.
Jis kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydamas persvarstyti galutinį nuosprendį ir sušvelninti bausmę dėl vieno nusikaltimo atžvelgus į šiemet balandį pakeistą Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl atsakomybės už didelės vertės svetimo turto pagrobimą plėšimo būdu.
Kaltinamiesiems už didelės vertės turto pagrobimą ir apiplėšimą anksčiau galėjo būti skiriama maksimali 7 metų laisvės atėmimo bausmė.
Pakeitus įstatymo normą asmenys, plėšikavę, pagrobę labai didelės vertės turtą panaudodami šaunamąjį ginklą arba sprogmenis organizuotoje grupuotėje, baudžiami laisvės atėmimu nuo 2 iki 10 metų.
Advokatas Aidas Mažeika prašė persvarstyti nuosprendį jo ginamajam S.Velečkai taikant naujas teisinę padėtį galinčias sušvelninti įstatymo nuostatas.
Teismas S. Velečkos ir jo gynėjo prašymą atmetė neįžvelgęs teisinių pagrindų, kuriais remiantis būtų galima sušvelninti ar kitaip palengvinti nuosprendį dėl galutinės ir subendrintos bausmės.
Sumušė ir apiplėšė
Narpliojant Agurkinių bylą Klaipėdoje S. Velečka buvo kaltinamas kauniečio verslininko užpuolimu ir apiplėšimu 2000 metais.
Išsiaiškinta, kad jis buvo įviliotas į kavinę, o kai išėjo, jį užpuolė keli jaunuoliai: įsodino į automobilį, nuvežė į garažą, žiauriai sumušė, iš striukės kišenės ištraukė buto raktus.
Nuvykę į verslininko namus užpuolikai pavogė iš seifo pinigus. Nukentėjusysis nuostolius įvertino daugiau kaip 53 tūkst. litų (kiek daugiau nei 15 tūkst. eurų).
Nušovė prie mokyklos
S. Velečka apkaltintas ir kito kauniečio verslininko Vidmanto Sadausko nužudymo organizavimu.
Egzekuciją 2011 m. kovo 4-osios rytą įvykdė Agurkinių gaujai priskiriamas kaunietis Dmitrijus Romanovičius.
Žudikui už kruviną darbą buvo pažadėtas 10 tūkst. eurų atlygis.
D. Romanovičius verslininko patykojo prie mokyklos, į kurią jis atvežė mažametę dukrą. Kai grįžęs jis sėdo į automobilį, žudikas iš pistoleto „Makarov“ su duslintuvu į auką paleido 9 šūvius.
Tiesa, kaunietis kaltę pripažino iš dalies – pasakojo, kad nušauti V. Sadauską jį įkalbėjęs draugas Darius Čekalinas, su kuriuo bendravo daugelį metų.
Su Agurkinių gauja sietas D. Čekalinas jau nieko nepasakys – tų pačių metų gruodį jis panašiomis aplinkybėmis buvo nušautas prie vaikų darželio, kai atvažiavo pasiimti vaiko.
D. Romanovičiui už nužudymą skirtą pirminę 12 metų nelaisvės bausmę Apeliacinis teismas sumažino iki 8 metų ir 3 mėnesių. Jis įkalintas pataisos namuose.
Virto gyvuoju taikiniu
Nužudytojo našlė Jurgita Sadauskienė pasakojo nepažinojusi S. Velečkos, bet dažnai girdėdavo vyrą minint Agurką.
„Nekreipiau į tai dėmesio, nežinojau, kad jis grupuotės vadeiva. Vyras kartą prasitarė, kad S.Velečka neprekiautų narkotikais, jei neturėtų ryšių policijoje“, – pasakojo moteris.
Kiek anksčiau, kai buvo padegtas V. Sadausko mikroautubusas, vyras žmonai prasitarė nujaučiąs, kieno tai gali būti darbas – išvakarėse „Bernelių užeigoje“ kilus konfliktui jis vieną gaujos narį apspjovė, nepagarbiai kalbėjo ir apie patį Agurką.
J. Sadauskienei įsirėžė į atmintį vyro pasakojimas, kai jį, grįžtantį namo, kažkas sekė išsitraukęs ginklą, bet tąkart pavyko išsisukti: „Jis jautė pavojų, dėvėjo neperšaunamąją liemenę.
Kartą pasakė: „Jeigu man kas nors atsitiktų, tai bus Agurkinių darbas.“
Moteris sakė, jog vyras yra minėjęs, kad daug informacijos apie jį yra sukaupęs vienas policijos pareigūnas.
Likus maždaug pusmečiui iki mirties V. Sadauskas buvo nusiteikęs atskleisti teisėsaugai Agurkinių gaujos narkotikų kanalus ir siekė, kad nusikaltėliai būtų sulaikyti.
Patinka daiktai ir moterys
S. Velečka ir teisme neprisipažino subūręs gaują, nusitaikiusią į lyderių vaidmenį nusikalstamame pasaulyje, siekusią pralobti iš kvaišalų: „Jokios mistinės gaujos, hierarchijos, smogikų nebuvo.
Kitus kaltinamuosius pažįstu nuo vaikystės, žaisdavome po stalu, kai tėvai puotaudavo.
Pradinį kapitalą sukaupiau pardavinėdamas automobilius, padėdavau žmonėms rasti darbo užsienyje.
Kai atsirado daugiau pinigų, skolindavau už dideles, bet tikrai ne žvėriškas palūkanas įvairiems žmonėms, kuriems bankai neteikdavo kreditų. Pilių su bokštais nepasistačiau.
Natūralu, kad turėjau apsaugininkų, važinėjau šarvuota mašina, nes kai kurie skolininkai balansavo ties teisingumo riba.“
Agurku vadinamas vyras teigė nepateisinąs jokio kraujo praliejimo: „Visi kaltinimai man grindžiami kelių liudininkų parodymais, jie dabar mėgaujasi laisve tik todėl, kad sutiko bendradarbiauti su teisėsauga ir mane apkalbėjo.“
Pagrindinis kaltinamasis ypač kritiškai vertino valstybės saugomo, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto Agurkinių gaujos nario Vilmanto Veršulio kalbas: „Absurdų absurdai, kad man neva veždavo ginklus iš užsienio. Man labiau patinka kokybiški daiktai ir gražios moterys, o ne ginklai.“
Apie save skleidė gandus
Bausmės išvengė ir buvęs įtakingas Agurkinių gaujos narys Aurelijus Perminas, pravarde Šūdmaišis, nekart teistas už sunkius nusikaltimus.
Vienu metu A. Perminas įgijo visišką S. Velečkos pasitikėjimą, buvo atsakingas už narkotikų gabenimą per Europos šalis. O paskui, matyt, išsigandęs sėbrų pats panoro bendradarbiauti su teisėsauga, jam irgi suteiktas valstybės saugomo liudytojo statusas.
Nusikalstamame pasaulyje kalbėta, kad Šūdmaišio dienos jau suskaičiuotos, – už ilgą liežuvį jis anksčiau ar vėliau bus pakištas po velėna.
Bet Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad prasimanymus apie prieš A. Perminą neva rengiamą pasikėsinimą uoliai skleidė jis pats – Šūdmaišis.
„Tokio veikėjo net velniai pragare nemestų į katilą, o priimtų į patarėjus.
Jis man siūlė ir vėjo malūnus statyti, ir saulės energiją gaminti – tikras šūdų maišytuvas“, – buvusį patikėtinį pliekė S. Velečka.
Agurkinių byla nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki kasacinės nutarties priėmimo tęsėsi ilgiau nei dešimtmetį.
Proceso trukmę Apeliacinis teismas įvertino kaip nepagrįstai ilgą ir pažeidžiančią žmonių teises. Kompensuojant žalą bausmės visiems nuteistiesiems buvo sušvelnintos.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
