Rugsėjo 12–24 d. vyks didžiausias Kauno miesto kamerinio teatro renginys – teatro festivalis „Išeities taškas“. Jau 8-ąjį kartą vykstančio festivalio tema – apsisprendimo zona, tad šių metų programoje žiūrovai išvys net 18 jaunųjų Lietuvos menininkų kūrinių, kurie leisis į ribų paieškas scenoje ir nagrinės diskusines, daugialypes temas.
Festivalį atidarys teatro eskizų konkursas, kurio laimėtojui Kauno miesto kamerinis teatras suteiks progą savo idėją įgyvendinti teatro scenoje pilno spektaklio pavidalu. Konkurse nuolat atrandami nauji talentai – ne vienas dalyvis vėliau už savo kūrinį yra pelnęs Lietuvos teatro apdovanojimų ar nominacijų, tad tai – neeilinė proga išgirsti, kuo gyvena jaunoji teatro kūrėjų karta. Šiais metais savo darbus pristatys: Jonas Kuprevičius, Vaiva Paukštė ir Adrian Carlo Bibiano, Motiejus Ivanauskas ir Karolis Zajauskas.
Trečią festivalio dieną, rugsėjo 14-ąją,VDU teatro performatyvus spektaklis „Jautra“ (rež. A. Aleinikovas) reflektuos mus supantį pasaulį, perpinant perdegimo, įvaizdžio, baimės, egzistencijos ir ryšio su kitu temas. Ar kristalai padeda pasirūpinti šeimos sveikata, išlipimas iš lovos dešine koja gali nulemti geresnę dieną, o beldimas į stalą tris kartus apsaugoti nuo negandų? – klaus teatras iš Estijos Kanuti Gildi SAAL spektaklyje „Lucky Charm“ (aut. K. Poska).
Rugsėjo 15-osios rytą lankytojai galės dalyvauti nemokamose dramaturgo ir režisieriaus Justo Tertelio kūrybiškumo dirbtuvėse, o vakarą praleisti kūrėjų iš Lietuvos teatro ir muzikos akademijos spektaklyje „Rain out of ashes“(rež. V. Makūnaitė, A. Rudelytė), pasakojančio apie tapatybės pasikeitimus miesto ir žmonių, su kuriais augai, kontekste.
Pirmąjį festivalio savaitgalį VDU Botanikos sode veiks nemokama Meno ir mokslo laboratorijos instaliacija „Vegetacinė būklė“ (rež. N. Jasinskas), sukurta pagal M. Infantė pjesę, parašytą iš augalo perspektyvos.
Šeštadienio vakarą galima apsilankyti „No shoes“ teatro monospektaklyje „Avinai“ (rež. J. Tertelis), o sekmadienio popietę pamatyti Valstybinio jaunimo teatro atvežtą apie „šiaurės Jeruzalės“ žūtį pasakojantį spektaklį „Dulkės“ (rež. J. Vinciūnas) bei Tautvydo Galkausko „How to swim“, kuriame Akmuo tiesiog mokosi plaukti.
Kiek vertas yra garsaus menininko tapytas paveikslas? O kiek verta draugystė, kai išsiskiria nuomonės ir įsitikinimai? – klausia antrąją „Išeities taško“ savaitę pradedantis Klaipėdos jaunimo teatro ir LMTA spektaklis „Menas“ (rež. P. Pinigis), iškart kitądien festivalio lankytojų lauks Kosmos Theatre „Instaliacija fortepijonui ir baldui“ apjungianti fortepijono – muzikinio instrumento ir forepijono-baldo amplua.
Po įvairius Lietuvos miestus keliaujantis choreografo Pauliaus Prievelio kūrinys „Tylėjimai“ kvies pasinerti į bėgančių minčių, kurios dažnai kyla prieš užmiegant, kelionę, o rugsėjo 22-osios rytą pradės režisieriaus ir aktoriaus Kirilo Glušajevo improvizacijos dirbtuvės. Vakare žiūrovai galės išvysti šio režisieriaus kurtą Klaipėdos jaunimo teatre pastatytą paaugliams skirtą premjerą „Gyvenimas dar prieš akis“.
KTU teatro studija „44“ rugsėjo 22-23 d. nemokamai kvies apsilankyti spektaklyje „Apvalytieji“ (L. Kutkaitė), kuriame atsispindės ne tik kurianti, bet ir griaunanti meilės jėga, o rugsėjo 23-ąją bus galima išvysti Auksiniu scenos kryžiumi šįmet apdovanotą Oskaro Koršunovo teatro spektaklį „Pirk dramblį“ (E. Kižaitė).
„Išeities tašką“ uždarys Latvijos itin originalus Ģertrūdes ielas teātris spektaklis „So Who Will Remember Me in the End?“(rež. B. Lehtna). Prieš pasirodymą Lehtna lygiai po valandą susitinka su trimis savanoriais, kad jie taptų jos tapatybės saugotojais. Per tą valandą dalyviai gali jai pasakyti, ką ji galėtų padaryti, kad jie kuo ilgiau ją prisimintų. Netrukus po to, dalyviai yra paprašomi eiti į sceną, kur jiems užduodami klausimai apie Barbaros tapatybę prieš auditoriją, kuri nėra susitikusi su Barbara ir neturi jos įvaizdžio. Laikui bėgant statymai didėja, o klausimai tampa intymesni.
„Išeities taškas“ – tai įvairių Lietuvos teatrų, aktorių, režisierių ir teatro entuziastų mozaika, kuri leidžia koncentruotai per dvi savaites pamatyti kaip ir apie ką kalba Lietuvos rytojaus scenos menininkų karta ir suteikia galimybę į teatrą, kaip komunikacijos priemonę, pažvelgti jaunimo akimis.
