Įsėdę į automobilį, gyvybę vertinantys vairuotojai ir keleiviai, pirmiausiai užsisega saugos diržus, o tie, kuriems kelios sekundės šiam veiksmui atrodo per ilgos, to nedaro ir rizikuoja tiek savo, tiek kartu važiuojančių žmonių sveikata ir gyvybe. Kodėl taip yra ir kaip tokį elgesį teisina patys pažeidėjai, kalbame su vairavimo mokyklos psichologe Saule Šeškute.
„Viena iš universaliausių priežasčių, paaiškinančių tokį neatsakingą eismo dalyvių elgesį nesegėti saugos diržų, glūdi taip vadinamoje nepažeidžiamumo iliuzijoje: žmogui būdinga tikėtis geriausios baigties priimant rizikingus sprendimus, net ir turint žinių, kad tai pavojinga.
Teoriškai žmogus žino, bet netiki, kad reali nelaimė gali jam įvykti dabar, o dažniausiai apie tai net nepagalvoja. Ypatingai stipriai nepažeidžiamumo iliuzija išreikšta jauniems žmonėms. Kai kurie tyrėjai nurodo, kad jauni vairuotojai ir keleiviai priekinėse sėdynėse (16 – 24 m.), , lyginant su kitomis amžiaus grupėmis, rečiau segasi saugos diržus“, – problemą pastebi S. Šeškutė.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad saugos priemonių nenaudojimas keliuose yra vienas iš keturių mirtinų eismo įvykių. PSO atlikta analizė parodė, kad segint saugos diržą priekyje, rimtų sužeidimų ar mirties rizika sumažėja 45-50 proc., o gale – 25 proc.
Žmonės netiki, kad gali įvykti nelaimė
Specialistė pastebi, jog žmonės nejaučia baimės dėl galimos nelaimės, nes netiki, kad ji gali įvykti. Realus išgąstis gali atsirasti po asmeninės nelaimės ar artimojo nesėkmės, bet emocijoms nuslūgus, žmonės linkę grįžti prie senų įpročių. Vis dar gajus įprotis saugos diržo dažniau nesisegti sėdint ant galinės sėdynės, bet nereikia pamiršti, jog tai nėra saugesnė automobilio dalis.
„Gali būti keletas priežasčių, dėl kurių ant galinės sėdynės sėdintys keleiviai nesisega saugos diržų. Visų pirma, keleiviai nemano, kad tai būtina, nes galines sėdynes suvokia kaip saugesnę vietą lyginant su priekinėmis.
Kiti mąsto, kad saugumas yra jų asmeninis reikalas, tad neprisisegdamas pakenks tik sau, nors iš tiesų taip nėra, – dideliu greičiu lekiantys kūnai gali sužaloti kitus asmenis“, – teigė ji.
Psichologė pasidalijo ir dažniausiais pasiteisinimais, kuriuos galima išgirsti dėl nedėvimų saugos diržų. Vairuotojai dažniausiai teigia, jog važiavo nedidelį atstumą, kad ketino užsisegti išvažiavus iš kiemo, skubėjo, jų tėvai to nedarydavo, tiki mitais, kad saugiau jo nesisegti ir panašūs bereikšmiai pasiteisinimai.
Reiktų pradėti mokyti jau vaikystėje
Saugos diržų įprotis būtų formuojamas jau vaikystėje, nes, kaip pažymi psichologė, naują įprotį išsiugdyti yra lengviau, nei pakeisti seną. Reikia nepamiršti ne tik užsisegti saugos diržą, bet tai daryti teisingai.
„Svarbu įtvirtinti veiksmų eiliškumą: saugos diržą užsisegti atsisėdus į automobilį, prieš užvedant automobilio variklį, o ne atvirkščiai. Taip pat svarbu saugos diržą atsisegti pasiekus kelionės tikslą ir užgesinus automobilio variklį, o ne likus keliems šimtams metrų iki kelionės pabaigos.
Taip pat reikia nepamiršti, kad tik teisingai segamas diržas atliks savo funkciją. Saugos diržas segamas visada, nesvarbu, kurioje automobilio vietoje sėdima, ar kokiu atstumu važiuojama. Mažiau sąmoningiems keleiviams vairuotojo pareiga ir atsakomybė priminti apie būtinybę teisingai užsisegti saugos diržus. Sąmoningos pastangos taip elgtis bus reikalingos pirmaisiais mėnesiais, vėliau tai taps natūraliu savaime suprantamu veiksmu“, – aiškino S. Šeškutė.
Specialistė priduria, kad ieškant esminio problemos sprendimo, visų pirma reikalingi moksliniai tyrimai. Investicijos į juos, o taip pat į eismo dalyvių sąmoningumo stiprinimą.
„Tai galima padaryti kuriant ir įgyvendinant prevencines programas, ypatingai ankstyvojo vairuotojų ugdymo, šviečiant visuomenę, didinant informacijos pasiekiamumą visiems eismo dalyviams, esu tikra, duotų taip trokštamą rezultatą – saugumą keliuose. Tik tam tikrą sąmoningumo laipsnį pasiekęs žmogus, gali atsakingai naudotis savo laisve.
Sąmoningo brandaus žmogaus elgesį reguliuoja ne išorinė ar bausmės baimės motyvacija, o vidiniai dalykai: vertybės, supratimas, kad taisyklės ir jų laikymasis tarnauja bendram labui, saugumui ir tvarkai palaikyti, sąžinė ir moralė. Geriems pokyčiams reikia laiko, kantrybės ir darbų“, – aiškino S. Šeškutė.
Tragiškos, pamokančios istorijos
Apie saugos diržų svarbą primena ir skaudūs eismo įvykiai Lietuvoje, kurių metu buvo galima išvengti aukų, jei automobiliu važiavę asmenys būtų segėję saugos diržus.
Viename kelyje susidūrė lengvasis automobilis ir sunkvežimis, automobilyje liko įkalinti du žmonės. Vairuotojas nesegėjo saugos diržo, dėl to neišsiskleidė ir jį apsaugoti galėjusios oro pagalvės. Nuo smūgio vyras buvo išsviestas iš vietos ir įstrigo tarp sėdynės ir durelių – čia vyriškį jau be gyvybės ženklų ir išvydo atvykę ugniagesiai. Keleivį ugniagesiai rado ir išvadavo nupjovę automobilio stogą. Jaunuolis buvo prisisegęs saugos diržą, o smūgį sušvelnino oro pagalvės. Nors jaunas vyras pateko į gydymo įstaigą, bet išvengė liūdno draugo likimo.
Kita skaudi avarija nutiko, kai susidūrė du lengvieji automobiliai. Eismo įvykio metu buvo sužaloti net 6 asmenys, o viena moteris mirė įvykio vietoje. Nupjovę automobilio dureles gelbėtojai ištraukė negyvą keleivę, ji rasta gale, pirminiais duomenimis, ji nesegėjo saugos diržo.
Dar viena pamokanti istorija įvyko, kai automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kliudė motociklininkų koloną ir rėžėsi į medį. Abu automobiliu važiavę vyrai nesegėjo saugos diržų. Keleivis po smūgio į medį išlėkė pro priekinį stiklą, o vairuotojas buvo atsidūręs ant galinės keleivio sėdynės. Jis mirė vietoje.
Kito skaudaus įvykio metu, dėl slidžios kelio dangos, nesuvaldytas automobilis rėžėsi į medį. Vairuotoja patyrė šoką, o kartu važiavusi keleivė mirė. Ji nesegėjo saugos diržo ir smūgio metu patyrė mirtiną galvos traumą.
Panašių atvejų užfiksuota ne vienas ir dažniausiai jie baigiasi skaudžiai. Žmonės žūsta, nes galvoja, jog tokia nelaimė jų nepalies, jog jie yra saugesni už tuos, kurie lygiai taip pat nesegėjo saugos diržo. Užtruksite vos porą sekundžių, o džiaugsitės visą gyvenimą – užsisekite saugos diržą.
