Didžioji dalis žmonių saugos diržus segasi vos tik įsėdus į transporto priemonę. Tačiau visuomenėje sklando nemažai mitų, susijusių su saugumu kelyje. Vienas jų – apie tai, kad transporto priemonės saugos diržai gali būti pavojingi ir net labiau sužeisti eismo įvykio metu, nei išgelbėti gyvybę. Į tai, ko vertos kalbos, kad saugos diržai gali ne gelbėti, o pakenkti, atsako Kauno klinikų Skubiosios pagalbos skyriaus skubios medicinos gydytoja Kristina Blažienė.
„Su transportu susijusios traumos yra aktuali tema, kadangi, remiantis Pasauline sveikatos organizacija, su eismo įvykiais susijusios mirties priežastys užima 8 vietą pasaulyje – kasmet žūsta apie 1,3 milijono žmonių, dar daugiau, apie 20-50 milijonų žmonių, kasmet patiria įvairių sužalojimų. Taip pat eismo įvykiai yra pirmaujanti mirties priežastis vaikų ir jaunų žmonių tarpe (5-29 metų). Peržiūrėjus Lietuvos pateikiamus statistinius duomenis – su eismo įvykiais susijusių sužalojimų būna daugiau, nei 3000 atvejų per metus.
Remiantis skirtingos mokslinės literatūros duomenimis, tinkamas saugos diržų naudojimas eismo įvykio metu sumažina vairuotojų ir keleivių mirties riziką, taip pat yra siejamas su mažesniu skaičiumi sunkių traumų, lyginant su neprisisegusiais asmenimis“, – tvirtino K. Blažienė.
Iš asmeninės praktikos: sužalojimai baisūs
Anot Skubiosios pagalbos skyriaus gydytojos, sužalojimai eismo įvykio metu labai priklauso nuo traumos mechanizmo: saugos diržo naudojimo, oro pagalvės išsiskleidimo, transporto priemonės greičio, tiesioginio smūgio vietos, automobilio pažeidimo ir kt. Priklausomai nuo šio mechanizmo į eismo įvykį patekęs asmuo gali patirti skirtingo pobūdžio sužalojimus.
„Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad sužinojus, jog į Skubiosios pagalbos skyrių atvyks nukentėjusysis ar nukentėjusieji iš eismo įvykio, išsiaiškinus daugiau traumos aplinkybių bei įvykio mechanizmą, svarbu pagalvoti apie galimus su tuo susijusius sužalojimus.
Pavyzdžiui, susidūrus automobiliams kaktomuša, eismo dalyviams būdingi veido sužalojimai, apatinių galūnių traumos; jeigu susidūrimas įvyko iš transporto priemonės galo – tikėtini kaklo dalies sužalojimai ar kaklinės stuburo dalies lūžiai; smūgis šonu – tokiu atveju daugiau būdingi krūtinės sužalojimai, pilvo organų, pvz. blužnies ar kepenų, gali būti dubens lūžiai, gali lūžti raktikaulis, žastikaulis ar šonkauliai.
Jeigu automobilis vertėsi, didesnė tikimybė būti išsviestam iš jo bei didesnė rizika dar sunkesniems sužalojimams – reikia pagalvoti ir apie suspaudimo sindromą, stuburo lūžius“, – sužalojimus vardijo skubios medicinos gydytoja.
Ji pažymi, kad asmens išsviedimas iš transporto priemonės dažniausiai siejamas su neprisegtu saugos diržu.
„Tokiu atveju nelaimės dalyviams būdingi reikšmingi stuburo sužalojimai. Jeigu žmogus buvo išsviestas per priekinį stiklą, tikėtina, kad toks nukentėjusysis gali patirti galvos sužalojimus, žaizdas, veido ar kaukolės lūžius, kaklinės stuburo dalies lūžius“, – teigė K. Blažienė.
Daugiau šia tema
Ar saugos diržas gali sužeisti?
Sklando mitai, neva saugos diržai ne visada padeda, o kartais net pakenkia, tačiau praktika įrodo, kad tai netiesa. Jei ir nutinka trauma, kuriai įtakos turėjo saugos diržas, tai įvyksta dėl netinkamo saugos diržo fiksavimo.
Skubiosios pagalbos skyriaus gydytoja pabrėžė, kad transporto priemonėje svarbu ne tik segėti saugos diržą, bet tai padaryti tinkamai. Jei diržas neprisispaudžia prie kūno ir yra blogai įtemptas, tuomet jis gali sukelti traumas, tačiau lyginti saugos diržo sužeidimus su tais, nuo kurių jis apsaugo – neverta.
„Traumos, patirtos būnant prisisegus saugos diržą, priklauso ne tik nuo traumos mechanizmo ir minėtų prieš tai veiksnių, bet ir saugos diržo tipo. Neretai praktikoje tenka sutikti „diržo ženklą“ (angl. seat belt sign), odos pažeidimą, kuris yra linijinis odos paraudimas, poodinė kraujosruva, išryškėjanti prisegto diržo vietoje po eismo įvykio.
Mokslinėje literatūroje pateikiami atliktų tyrimų duomenys rodo, kad trijų prisisegimo taškų tipo tinkamai prisegtas saugos diržas siejamas su mažesniu mirtingumu dėl sunkesnių sužalojimų, nurodomi galimi krūtinės srities sužalojimai, pvz. krūtinkaulio ar šonkaulių lūžiai, plaučių sumušimas; diržas segamas vien tik per pilvą gali būti siejamas su šonkaulių lūžiais, pilvo sužalojimais, galvos ir veido sužalojimais; vien tik per petį užsegamas diržas gali būti siejamas su kaklinės srities sužalojimais, yra rizika „išslįsti” iš jo eismo įvykio metu“, – vardijo K. Blažienė.
Primena pasirūpinti vaikų saugumu
Visi žino, kad rugsėjį suintensyvėja transporto priemonių eismas. Keliuose atsiranda naujų vairuotojų ir ypač jautrių keleivių – į ugdymo įstaigas ar iš jų vežamų vaikų. Tad skubios medicinos gydytoja primena, kad labai svarbu vaikams parinkti automobilines kėdutes pagal jų amžių, svorį ir jose vaikus fiksuoti pagal nurodytas instrukcijas, net jei keliaujama trumpais atstumais.
„Saugos diržo segėjimas yra privalomas dalykas, tad turėtume vadovautis Kelių eismo taisyklėmis, elgtis atsakingai kelyje, rūpintis savo ir artimųjų saugumu. Literatūros duomenimis, tinkamai naudojamos ir tinkamai parinktos vaikų saugos priemonės automobiliuose siejamos su mažesne sužeidimų bei mirtinų sužalojimų rizika“, – priminė Kauno klinikų Skubiosios pagalbos skyriaus skubios medicinos gydytoja K. Blažienė ir linkėjo saugių kelionių.
