Pasitinkant rudens sezoną Kaune, susitiks praėjusiais metais Europos kultūros sostinės (EKS) programą įvykdžiusi komanda, savivaldos bei vietos ir užsienio kultūros sričių atstovai. Tradicija tapusiame šeštajame Europos sostinės forume rugsėjo 7-8 dienomis bus aptarti šio didžiausio kada nors Kaune įgyvendinto kultūros projekto rezultatai ir faktinė vertė, kuriems apskaičiuoti prireikė ne tik laiko, bet ir patyrusių įvairių sričių profesionalų įgūdžių.
Diskusijų sesijoje ir ją lydėsiančiose dirbtuvėse kviečiami dalyvauti visi norintys – Kauno kino centre „Romuva“ ir Vytatuto Didžiojo universitete organizuojamas renginys atviras užsiregistravusiems.
„Užverdami „Kaunas 2022“ duris kaip komanda jaučiamės padarę viską, tačiau klausimas apie ateitį, kirba, ir žinau, kad ne tik mūsų galvose. Trys 2023-ųjų ketvirčiai – jau pakankamas laikas paragauti, kaip dabar sekasi kultūros laukui ir bendruomenėms funkcionuoti projektui pasibaigus. Ar tvarūs mūsų deklaruoti projekto rezultatai, ar tvarūs projekto metu užsimezgę naujieji renginiai, festivaliai, dinamika bendruomenėse? Kurie projekto rezultatai yra vertingiausi, būtini saugoti? Kokio palaikymo reikia, kad „Kauno 2022“ palikimą išsaugotume?“, – tokius klausimus kelia forumo kuratorė, „Kaunas 2022“ programos vadovė Ana Kočegarova-Maj. Jos iniciatyva renginys pavadintas „Iš šiuolaikinės į…“, paliekant erdvės apmąstyti Kauno ir Kauno rajono ateities trajektoriją kultūros sektoriuje, kuris, anot pašnekovės, dabar dešimteriopai ambicingesnis nei prieš septynerius metus, kai žengti pirmieji projekto žingsniai.
„Kaunas 2022“ projekto rezultatus „Romuvoje“ pristatys jo vadovė Virginija Vitkienė, šiuo metu savo patirtį ir jėgas skirianti ir naujai ambicijai – kitų metų pabaigoje vyksiančiam Lietuvos kultūros sezonui Prancūzijoje. Pranešimą rengia sociologas Tadas Šarūnas, EKS kontekste tapęs išorinio projekto poveikio tyrimo vadovu. Diskusijose apie kultūros sostinės poveikį ir gyvenimą 2022-iesiems pasibaigus dalyvaus įvairių sričių kultūros ir komunikacijos ekspertai, Lietuvos kultūros politikos ir finansuojančių institucijų atstovai, savo patirtimis ir tikslais dalinsis kitų Europos kultūros sostinių organizatoriai.
Ana Kočegarova-Maj pastebi, kad nors tokio formato Europos kultūros sostinės forumas, kuris Kaune pradėtas organizuoti keleri metai iki miestui pasipuošiant šiuo titulu, yra paskutinis, tradicija jau persikėlė į kitus Europos miestus. „Pavyzdžiui, 2024 m. EKS tapsiančiame Estijos mieste Tartu taip pat vyksta panašus renginys „Kultuurikompass“ , tai įrodo tokio tipo renginių poreikį vietiniam bei tarptautiniam kultūros sektoriams.“
Rugsėjo 7 d. susitikus „Romuvoje“, rugsėjo 8 d. forumas skils į mažesnės apimties dirbtuves ir seminarus, kuriuose patirtimi dalinsis „Kaunas 2022“ komanda ir projekto partneriai. Susibūrusių į grupes laukia pokalbiai apie partnerystes, komunikaciją, prieinamumą ir auditorijų vystymą, darbą su bendruomenėmis, kultūros paveldu ir kt. Vėliau visi forumo dalyviai kviečiami apsilankyti Kauno kultūros mugėje ir bendruomenes vienijančiame „Fluxus festivalyje“, kurio tradicija pradėta „Kaunas 2022“ iniciatyva.
Tikintis, kad diskusijos ir pradėti darbai tęsis ir už forumo ribų, „Kaunas 2022“ parengė net penkias publikacijas, kuriose apibendrinamos projekto kūrybinės metodikos, tyrėjų išvados apie projekto poveikį, taip pat – dalyvių ir lankytojų refleksijos apie projektą. Šios publikacijos bus pristatytos renginio metu, o vėliau fiziniu ir skaitmeniniu formatais prieinamos būsimoms sostinių kartoms ir kultūros operatoriams Lietuvoje ir už jos ribų.
Dalyvavimas forume nemokamas, tačiau reikia užsiregistruoti čia.
