Nuo šių metų liepos mėnesio pradėjo veikti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Kaip teigia Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) pareigūnai, pirmąjį mėnesį Kauno apskrityje išduota daugiau nei 300 apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių. Maža to, beveik pusė iš jų buvo pažeista, dėl ko buvo surašyti administracinių nusižengimų protokolai, o neretam asmeniui protokolai surašyti ir už pakartotinį apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio sąlygų pažeidimą, rašoma Kauno apskr. VPK pranešime žiniasklaidai.
Priemonė – čia ir dabar padėti smurtą artimoje aplinkoje patiriančiam asmeniui
Nuo liepos 1 d. įsigaliojo apsaugos nuo smurto artimojo aplinkoje įstatymo pataisos ir atsirado apsaugos nuo smurto artimojo aplinkoje orderis.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis – prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.
Pagal įstatymą, artima aplinka yra apibrėžiama daug plačiau nei baudžiamajame procese. Artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės, giminystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.
„Policijos pareigūnai gavę pranešimą, kurio tipas – smurtas artimoje aplinkoje, nuvykę į įvykio vietą išsiaiškina aplinkybes ir nustatę padarytos nusikalstamos veikos požymių, pradeda ikiteisminį tyrimą, o nenustačius nusikalstamos veikos požymių, nedelsiant pagal įvykio vietoje nustatytas aplinkybes, nustatyta tvarka atlieka pavojaus patirti smurtą artimoje aplinkoje rizikos vertinimą. Atsakoma į klausimus, kurie suformuluoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu „Dėl smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijų nustatymo“.
Jei iš 17 vertinimo kriterijų į bent 3 atsakymai yra „Taip“, smurto aukų administravimo sistemoje nurodoma, kad skiriamas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis“, – teigė Kauno apskr. VPK Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus viršininkė Vaida Gasiūnaitė-Marcinkevičienė ir priduria, jog tai priemonė – čia ir dabar padėti smurtą artimoje aplinkoje patiriančiam asmeniui.
Mažai vietos interpretacijai
Ar apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis bus išduodamas, ar ne lemia daug sudedamųjų dalių.
„Itin svarbu pabrėžti, kad policijos pareigūno nuomonė nėra pagrindinis sprendimo faktorius – tai priklauso nuo užpildytų 17 vertinimo kriterijų. Į kai kuriuos klausimus atsakymai – subjektyvi pavojų patiriančio asmens (toliau – PPA) nuomonė. Pavyzdžiui, ar jis bijo, kad prieš jį bus panaudotas smurtas, ar jo manymu pavojų keliantis asmuo (toliau – PKA) turi priklausomybę nuo alkoholio ir/ar narkotinių-psichotropinių medžiagų, ar PPA prašo izoliuoti (atskirti) PKA nuo jo ir kiti klausimai.
Dalis kriterijų užpildomi automatiškai arba užpildo pareigūnas, remiantis policijos sistemų duomenimis, pavyzdžiui, ar PKA išduotas leidimas laikyti ar nešiotis ginklą (-us), ar anksčiau dėl to paties PKA tuo pačiu arba kitu adresu Policijos registruojamų įvykių registre buvo registruota pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje (per praėjusius 24 mėnesius nors vieną kartą), ar asmuo yra įtariamas, kaltinamas ar nuteistas dėl nusikalstamų veikų“, – detalizavo pareigūnė.
Atliekant rizikos patirti smurtą artimoje aplinkoje vertinimą keliami klausimai ar pavojų patiriantis asmuo laukiasi, yra neįgalus, ar gyvenamoji vieta yra vienkiemis bei ar pavojų patiriantis ir pavojų keliantis asmenys gyvena tik dviese. Aiškinamasi ir dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir/ar psichotropinių-narkotinių medžiagų.
Policijos pareigūnų savarankiškas vertinimas galimas tik dėl vieno kriterijaus – ar PKA pareigūnų akivaizdoje elgiasi konfliktiškai (agresyviai), o skyrus orderį, policijos pareigūnas nustato atstumą dėl PKA nesiartinimo prie PPA ir/ar kartu su juo gyvenančių asmenų. „Pagal teismų praktiką atstumo standartas yra 100 metrų, bet būna ir išimčių.
Atstumas skiriamas tam, jog nebūtų kontakto, psichologinio, fizinio smurto ir kitų grėsmių. Būtina atsižvelgti, jog asmeniui nebūtų sutrukdomas jo socialinis gyvenimas. Nesvarbu, kam priklauso būstas – pavojų keliantis asmuo gali būti laikinai iškeldintas ir iš savo paties gyvenamosios vietos“, – apie apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį pasakojo V. Gasiūnaitė-Marcinkevičienė.
Asmeniui, kuriam skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kartu su juo pateikiamas sąrašas įstaigų, teikiančių nakvynės ir kitą socialinę pagalbą. Policijos pareigūnai, esant būtinumui, asmenims suteikia socialinę pagalbą.
Kauno apskrityje išduota daugiau nei 300 apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių
Liepos 1-31 dienomis Kauno apskrityje iš viso atlikti 504 smurto artimoje aplinkoje rizikos vertinimai, iš kurių 320 skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai. Kauno mieste išduota 212, Jonavos rajone – 39, Kaišiadorių rajone – 36, Kėdainių rajone – 32 ir mažiausiai apskrityje – Kauno rajone išduotas 1 apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis.
Maža to, daugiau nei pusė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių, jų nustatytų sąlygų buvo pažeista – surašyti 154 administracinio nusižengimo protokolai. Neretam asmeniui nustatytas ir pakartotinis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio pažeidimas. Pastebėtina, kad PKA naudojasi įstatymo suteikta teise ir kreipiasi į policiją dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio panaikinimo.
Liepos mėnesį Kauno apskrityje gauti 28 prašymai (skundai) panaikinti skirtą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį. Juos išnagrinėjus, patenkinti 16 prašymų ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai nutraukti, likę 12 – netenkinti ir toliau nagrinėti perduoti teismui.
Policijos pareigūnai primena, kad smurtas nėra tik fizinis, jis gali būti ir psichologinis, ekonominis, seksualinis ir kitų tipų, todėl patiriančius smurtą ragina nebijoti ir drąsiai kreiptis skambinat 112.
