„Kas vyksta Kaune“ skaitytojas kreipėsi į redakciją, siekdamas išsiaiškinti dėl nuomininko teisės kreiptis į teismą su reikalavimu, susijusiu su servitutu, skirtu patekti į jo nuomojamą valstybinės žemės sklypą.
„Esu sudaręs valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį dėl žemės sklypo. Šalia esantys kaimynai yra sudarę valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį dėl greta esančio žemės sklypo. Kad galėčiau patekti į savo nuomojamą žemės sklypą, kaimyno žemės sklype yra nustatytas kelio servitutas. Prieš savaitę kaimynas užtvėrė visą savo žemės sklypo teritoriją tvora, taip apribojo mano galimybę patekti į nuomojamą žemės sklypą. Ar nuomininkas turi teisę kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo?“- plačiau klausimą advokatei pateikė skaitytojas.
Į klausimą atsako advokatų kontoros „ADVOCATERA“ advokatė Raimonda Lazauskienė.
Susipažinus su skaitytojo situacija, pirmiausia reikėtų paminėti nuomininko teises, įtvirtintas LR Civilinio kodekso nuostatose. Remiantis įstatymu, nuomotojas pagal nuomos sutartį įsipareigoja perduoti daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis nuomininkui. Tokiu būdu nuomininkas įgyja teisę valdyti išsinuomotą daiktą sandorio (nuomos sutarties) pagrindu ir yra teisėtas nuomojamo daikto valdytojas. Nuomojamo daikto valdymo teisės perdavimas nuomininkui kartu reiškia, kad jo interesams taikomi daiktiniai teisių gynimo būdai, kas yra svarbus akcentas analizuojant skaitytojo situaciją.
Civiliniame kodekse reglamentuota, kad kiekvienas valdytojas turi teisę ginti esamą valdymą ir atnaujinti atimtą valdymą. Taigi, nuomininkas yra pripažįstamas daikto valdytoju ir gali ginti savo kaip nuomojamo daikto valdytojo teises lygiai taip pat, kaip jas gintų pats savininkas, pareikšdamas negatorinį ieškinį, kai pažeidžiama teisė naudotis išsinuomotu daiktu, ir toks pažeidimas yra nesusijęs su valdymo netekimu.
CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.
Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimais, kadangi servitutas yra nustatomas siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą, darytina išvada, kad, savininkui šį daiktą perdavus naudoti kitam asmeniui (išnuomojus), pastarasis įgyja teisę naudotis ir nustatytu servitutu. Jeigu kiti asmenys savo veiksmais ar neveikimu pažeidžia nuomininko teisę naudotis išsinuomotu daiktu, nuomininkas turi materialinį teisinį suinteresuotumą ginti šią teisę teismine tvarka.
Taigi, Lietuvos teisinėje praktikoje yra pripažįstama, kad teisę kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo turi ne tik žemės sklypo savininkas, tačiau ir žemės sklypo nuomininkas (teisėtas nuomojamo daikto valdytojas). Tokia praktika yra logiška ir pagrįsta, nes išanalizavus servituto sąvoką, servituto teisė yra nustatoma daiktams, o ne tam tikriems asmenims. Apibendrinant ir atsakant į skaitytojo klausimą, dėl susiklosčiusios situacijos žemės sklypo nuomininkas gali drąsiai kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo ir ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka.
