Vakar pasirodė žinia apie Kaune pagrobtus tris vaikus. Teigiama, kad šie buvo pagrobti iš Kaune esančio vaikų gerovės centro „Pastogė“. Kaip paaiškėjo, vaikus pagrobė teisę juos auginti praradę sutuoktiniai Mindaugas ir Inga Vilčinskai. Išgirdę žinią internete žmonės ėmė girti tėvus už tokį poelgį, tačiau psichologas, psihoterapeutas prof. dr. Gediminas Navaitis aiškina, kad viskas yra gerokai rimčiau ir toks tėvų elgesys – vaikų teisių pažeidimas.
Vakar Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešė, kad iš Kaune esančio vaikų gerovės centro „Pastogė“ buvo pagrobti trys vaikai.
„Liepos 18 d. apie 09.55 val. Kaune, P. Plechavičiaus g., nuo vaikų gerovės centro „Pastogė“ vartų, sutuoktiniai Inga (gim. 1983 m.) ir Mindaugas (gim. 1981 m.) Vilčinskai savavališkai pasiėmė tris savo vaikus (gim. 2018 m., gim. 2016 m., gim. 2014 m.). Asmenys galimai išvažiavo su „Fiat“ markės automobiliu (vokiška registracija).
Asmenis, žinančius nepilnamečių ir jų tėvų buvimo vietą, juos mačiusius, pastebėjusius nurodytą automobilį ar galinčius suteikti bet kokios reikšmingos informacijos, prašome skambinti skubios pagalbos telefonu 112“, – teigiama policijos pranešime.
Aiškėja, kodėl vaikai buvo atskirti nuo tėvų
Aiškėja, kodėl apskritai 2014-siais, 2016-siais ir 2018 m. gimę vaikai buvo atskirti nuo tėvų.
Tokį sprendimą 2023 m. gegužės 30-ąją priėmė Kauno apylinkės teismas. Tą dieną buvo patenkintas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) prašymas dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą išdavimo.
Pagrindiniai VVTAĮT pateikti motyvai buvo tai, kad vaikai nelanko ugdymo įstaigų, vaikų tėvai sistemingai vengia kontakto su ugdymo įstaigų personalu, pagalbą šeimai teikiančiais specialistais.
Taip pat vaikams nesudaromos sąlygos socializuotis, o vaikų tėvai naudoja tėvų valdžią priešingai vaikų interesams, nebendradarbiauja, neturi galiojančių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, neadekvačiai vertina esamą šeimos situaciją ir teigia nepripažįstantys Lietuvos Respublikos ir joje galiojančių teisės aktų.
Neteisingai konstruojamas pasaulio modelis
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt skelbė, kad mažamečiai buvo paimti iš šeimos. „Siekiant apsaugoti nepilnamečių interesus, daugiau informacijos pateikti negalime“, – atsakė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyris.
Kaip vėliau paaiškėjo, galimai vaikus pagrobęs M. Vilčinskas buvo atsisakęs Lietuvos Respublikos pilietybės. Jokių galiojančių dokumentų neturi ne tik jis, bet ir trys vaikai. Taip pat vaikų pagrobimu įtariamas vyras savo vaikų neleidžia į mokyklą, nes, anot jo, ten yra daromi nusikaltimai.
Daugiau šia tema
Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su psichologu, psihoterapeutu prof. dr. G. Navaičiu ir pasiteiravus, kokias pasekmes vaikams gali palikti toks tėvų elgesys, pašnekovas komentavo:
„Galima daryti labai paprastą išvadą, kuri – akivaizdi. Net nereikia įžangos, kad vaikai, ypač mažesni, perima tėvų nuostatas, vertybes. Ilgainiui jos gali juos veikti, nes tai – tam tikras pasaulio modelis.
Šiame pasaulio modelyje, apie kurį mes kalbame, teisė yra ignoruojama. Toks parodymas vaikams, kad už savaip suprastą teisybę turi kovoti pats ir niekuo negali pasitikėti nepaisant to, ką nutarė valstybės, teisėsaugos institucijos. Plečiant toliau vaikams rodoma, kad negali pasitikėti nei valstybe, nei visuomene. Be abejo, žmonės, kurie nepasitiki aplinkiniais, nėra sėkmingi ir laimingi. Tam tikras pasitikėjimo lygis yra būtinas sėkmingam visuomenės funkcionavimui.“
Psichoterapeutas teigia, kad kalbant konkrečiai apie šį atvejį, tėvai kartais sugeba „pamiršti“, kad tokios jų kovos daro neigiamą įtaką vaikams.
„Šiuo atveju akivaizdu, kad veikiausiai abi pusės apie vaikų interesus negalvoja. Matome bendrą kryptį, kad yra ignoruojamos ir niekinamos visuomenės taisyklės. Vaikai, esantys be dokumentų ir pilietybės, kurių teisė mokytis yra ribojama – akivaizdus vaikų teisių pažeidimas. Toks sprendimas – apriboti tėvų teises į vaikų auginimą – pagrįstos. Iš kitos pusės, apribojant teises reikia sudaryti visas sąlygas, kad tėvai galėtų su vaikais ir toliau bendrauti“, – įžvalgomis dalinasi ekspertas.
Paklaustas, ar visuomenė gali padėti tokioms šeimoms, pašnekovas atsako, kad ši jau padeda. Pirmiausia, pasak prof. dr. G. Navaičio, buvo priimti teisminiai sprendimai, antra – tikimasi, kad šeimai bus teikiama ir psichologinė pagalba: „Tikiuosi, kad šeimai buvo paskirta ir mediacija, taip pat turime praktiką teikti siūlymą dalyvauti įvairiose psichologinėse grupėse. Čia tiktų ir privalomas dalyvavimas šeimos terapijos grupėse, bet kol kas tokio privalomo dalyvavimo, kiek aš žinau, nėra. Manau, kad jis galėtų padėti spręsti panašias problemas.“
Daugiau naujienų skaitykite čia.
