Prieš kelerius metus Europos Parlamento (EP) įvestas žaliojo kurso aktas tampa tikrove. Europos Sąjungos (ES) žaliąja pertvarka siekiama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 proc., lyginant su 1990 metų situacija. Stengiantis sumažinti CO2 emisijas, Europos miestams iškelti reikalavimai, dėl kurių šie turi keisti savo infrastuktūrą ir įvesti papildomus mokesčius. Orą tyrinti turintys pokyčiai pamažu ateina ir į Kauną, tuo metu „Kas vyksta Kaune“ kviečia susipažinti, kaip žaliasis kursas įgyvendinamas kai kuriuose užsienio miestuose.
„Žaliojo kurso pagrindinis tikslas – kad Europa iki 2050 metų taptu pirmuoju klimatui neutraliu žemynu“, – Žaliąjį kursą populiarinančiame vaizdo įraše prieš kelis mėnesius teigė Žemės ūkio ministerijos ministro patarėja Kristina Simonaitytė. Minėtu aktu yra siekiama užtikrinti ne tik švaresnę aplinką, pigesnę energiją, išmanesnį transportą, tačiau ir sukurti naujų darbo vietų, suteikti geresnę gyvenimo kokybę, pagerinti gyventojų sveikatos būklę.
Europos Komisija iki 2023 m. rugsėjo 30 d. vertins bendrą visų ES valstybių pažangą ir atskirų šalių priemonių nuoseklumą siekiant padidinti emisijų neutralumą klimatui. Šalių pažangos vertinimas bus kartojamas kas penkerius metus.
Mažų emisijų zona Kaune
Mažų emisijų zona Kauno centre pirmąkart numatyta 2019 m. pristatytame darnaus judumo plane. Šių metų gegužę Kauno savivaldybė sudarė sutartį su UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ dėl mažų emisijų zonų sistemų įvedimo ir jų priežiūros miesto centre. Remiantis darnaus judumo planu, tam tikro transporto Senamiestyje apmokestinimas sumažintų anglies dioksido kiekį ir triukšmą Kauno centre bei pagrindinėse gatvėse.
Daugiau šia tema
Tiesa, savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matuševičius naujienų portalą informavo, kad įvažiavimo į mažų emisijų zoną kainodaros planas Kauno miesto tarybos liepos 18-osios posėdyje dar nebus teikiamas.
Remiantis darnaus judumo plano duomenimis, dažniausiai miesto gyventojai į darbus, mokymo įstaigas vyksta nuosavu automobiliu. Dėl šios priežasties mieste piko metu yra fiksuojamas didžiausias triukšmas. Be to, paskaičiuota, kad asmeniniai automobiliai Kaune išmeta 8,5 karto daugiau CO2 nei visas Kauno viešasis transportas kartu sudėjus.
Plano duomenimis, iš mobilių taršos šaltinių su išmetamosiomis dujomis į aplinkos orą patenka teršalai, kurių 77 proc. sudaro anglies monoksidas. Automobilių išmetamosios dujos sudaro net 88 proc. visų į atmosferą išmetamų teršalų, kurių vidutiniškai vienam gyventojui tenka 300 g per metus. Atsižvelgiant į statistiką, darnaus judumo plano rengėjai siūlė įvesti 2 eurų mokestį įvažiuojantiems į Kauno centrą.
Taršių automobilių draudimas Rygos centre
Latvijos sostinėje Rygoje mažų emisijų zonos pradėtos diegti nuo 2023 m. Kaimyninėje valstybėje, kurios sostinėje gyvena trečdalis visos šalies populiacijos, fiksuojamas didelis oro užterštumas bei automobilių keliamas triukšmas. Mažų emisijų zonas planuojama įvesti miesto istoriniame centre, senamiestyje ir geležinkelio ruože tarp Rygos ir Dauguvos. Šiose vietovėse užfiksuotas didžiausias oro užterštumas, kuris viršija tiek Latvijos, tiek ES nustatytas normas.
Pernai Latvijos visuomeniniam transliuotojui duotame interviu Rygos miesto tarybos Plėtros komiteto narė Inese Andersone teigė, kad į miesto centrą piko valandomis galės įvažiuoti tik tie automobiliai, kurie susimokėjo įvažiavimo mokestį.
Tokiu būdu yra siekiama sumažinti aplinkai nedraugiškų automobilių eismą Rygos centre, taip pat bandoma riboti automobilių srautus ir sumažinti miesto centre susidarančias spūstis iki 20 proc.
Projektas startuos jau šiemet, tačiau darbus planuojama baigti iki 2027 m.
Ekologiniai sprendimai Tartu
Kitos Baltijos valstybės Estijos mieste Tartu siekiant mažinti CO2 emisijas priimami panašūs ekologiniai sprendimai. Mieste nuo 2016 metų taikomas išmanaus miesto (SmartEnCity) planas. Šio plano tikslas – paversti mokslo centrą Tartu klimatui neutraliu miestu, kuriame užtikrinamos tinkamos ekologinės sąlygos gyventojams ir miesto svečiams. Projektu yra siekiama, kad kiekvienas miestietis vykdytų savo veiklą atsakingai ir nekenktų gamtai, darytų ekologiškai protingus sprendimus.
Pagrindinė Tartu projekto idėja – paversti miesto centrinį rajoną Chruščiovką aplinkai draugiška zona. Centro gatvėmis rieda daugiau nei 50 autobusų, kurių didžioji dalis yra elektriniai arba naudoja biokurą, taip pat veikia elektrinių taksi tinklas.
Mieste yra 26 elektrinių automobilių įkrovimo stotelės, įrengtos privačiomis ir ES lėšomis. Visame mieste žadama riboti dyzelinio autotransporto judėjimą, pirmumą teikiant elektromobilių arba dviračių judėjimui. Reikia pažymėti, SmartEnCity projektas yra bandomojoje fazėje, didelis dėmesys mieste skiriamas gyventojų įtraukimui į ekologiškas veiklas ir demokratiškai proceso eigai.
Varšuvos draudimai aplinkai nedraugiškiems automobiliams
Lietuvių apsipirkimui pamėgta Lenkija turi liūdnų žinių senesnių automobilių vairuotojams. Nuo 2024 m. liepos 1 d. Lenkijos sostinėje startuoja projektas, kuriuo bus siekiama sukurti „švarias transporto zonas“. Varšuvos centre įrengtose zonose nebegalės būti eksploatuojamos dyzelinės transporto priemonės, senesnės nei 18 m. ir įvertintos Euro 3 emisijų standartu.
Draudimai bus taikomi ir benzininėms transporto priemonėms, kurios senesnės nei 27 m. ir atitinkančios Euro 1 standartą. Nuo 2032 m. į miestą bus įleidžiami tik tie automobiliai, kurie atitiks Euro 6 emisijų standartus.
Kaip šiemet vykusiame interviu su Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) fondu nurodė Varšuvos meras Rafałas Trzaskowskis, švarus oras ir ekologinis tvarumas Lenkijos sostinėje yra pagrindinis tiek gyventojų, tiek miesto valdžios siekis. Pasak mero, apytiksliai 87 proc. Varšuvos gyventojų nori, kad miestas imtųsi veiksmų prastai oro kokybei pagerinti, o 3 iš 4 gyventojų tiesiogiai palaiko švarios transporto zonos idėją.
