Nuo liepos darbą oficialiai pradėjus naujai nacionalinei Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybai, gyventojai pagalbos sulauks nepriklausomai nuo savivaldybių ribų, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
„Lietuvoje šiandien apie 150 tūkst. žmonių arba 5 proc. Lietuvos teritorijos buvo nepakankamai pasirūpinta, nes GMP ribojo skirtingų savivaldybių ribos. Nauja organizacija panaikina šias ribas“, – antradienį Kaune minint naujos tarnybos įkūrimą sakė ministras.
Per nepilnus dvejus metus įgyvendinus greitosios pagalbos pertvarką, atskirai veikusios 48 GMP stotys sujungtos į vieną tarnybą su būstine Kaune.
Taip tikimasi optimizuoti administravimo ir valdymo išlaidas, daugiau lėšų skirti GMP brigadoms, įrangai ir infrastruktūrai.
Ministrės pirmininkės patarėja sveikatos, socialinės politikos ir neįgaliųjų klausimais Živilė Gudlevičienė naująją tarnybą palygino su tarptautine nevyriausybine organizacija „Medikai be sienų“.
„Tikrai GMP tarnyba šiandien tampa tarnyba Lietuvoje be sienų“, – sakė ji.
Reforma siekiama, kad gyventojams pagalba būtų teikiama vadovaujantis vienodais standartais, greitosios pagalbos darbuotojams bus gerinamos darbo sąlygos.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, sujungtai GMP tarnybai skirtos Europos Sąjungos investicijos siekia apie 50 mln. eurų, jos bus panaudotos infrastruktūrai ir patalpoms atnaujinti, įskaitant naujus GMP automobilius su modernia įranga, skaitmenizavimui, GMP specialistų mokymams ir vairuotojams perkvalifikuoti.
Pasak A. Dulkio tai buvo beveik dveji metai „įtempto, nematomo, juodo darbo“.
Jo duomenimis, „vos keli procentai darbuotojų“ neprisijungė prie naujosios organizacijos.
Greitosios medicinos pagalbos tarnybos generalinis direktorius Nerijus Mikelionis sakė, jog tarnybą paliko 4,7 proc. iš 2,2 tūkst. GMP darbuotojų, dauguma jų, jo duomenimis, išėjo į pensiją.
Pasak jo, artimiausiu metu tarnyba susitelks į tris kryptis: darbuotojų sąlygų gerinimą, įskaitant darbo užmokestį, darbo kokybės bei materialinės bazės gerinimą.
„Skirtumai yra pakankamai dideli Lietuvoje – ne tik administracinių ribų prasme, bet ir aprūpinimo, paslaugų kokybės teikimo“, – pastebėjo jis.
Šios tarnybos metų biudžetas sieks apie 100 mln. eurų, apie 80 proc. jų, kai kur ir daugiau, skiriama darbo užmokesčiui. 800 tūkst. eurų kitą pusmetį numatyta darbo užmokesčio sulyginimui.
Naujosios tarnybos administracija veikia Kaune, ji turi keturis regioninius padalinius: Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Jie koordinuos greitosios medicinos pagalbos stočių veiklą visoje šalyje.
Tarnybos darbo pradžia antradienį pažymėta Kaune įžiebiant menininkės Agnės Kišonaitės meninę instaliaciją „Šansas“.
Ji simbolizuoja pacientų dėkingumą greitosios medicinos pagalbos darbuotojams už kasdienines pastangas ir rūpestį gelbėjant gyvybes.
Nauja Greitosios medicinos pagalbos tarnyba veiks kaip atskiras juridinis vienetas prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
