Jei netektų reguliarių pajamų, nekeisdami savo gyvenimo būdo, 53 proc. lietuvių iš turimų santaupų pragyventų 3 mėnesius arba trumpiau. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Vis dėlto, turinčių didesnes nei 3 mėn. išlaidų dydžio santaupas žmonių skaičius augo.
„Dar nuo pandemijos pradžios, kuomet susidūrėme su finansiniu neužtikrintumu, žmonės apklausose teigė, jog būtinybė turėti santaupų – viena svarbiausių išmoktų pamokų. Ir nors pakankamą finansinį saugumą užtikrinantis santaupų kiekis realybe virto ne kiekvienam, turinčių daugiau nei 3 mėn. išlaidų dydžio santaupų sumas skaičius, palyginti su 2017 m., augo 12 proc. punktų“, – sakė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Tyrimas atskleidžia, kad ilgiau nei 3 mėn. iš santaupų pragyventų 42 proc. žmonių. Reikšmingai – net 8 proc. punktais padaugėjo sakančių, kad jų turimos santaupos sudaro maždaug 6 mėn. asmeninių ar šeimos išlaidų dydžio sumą. Ilgiau nei 6 mėn. turimų santaupų pakaktų penktadaliui lietuvių.
Mažiausiai uždirbantys – itin nesaugūs
Tarp dešimtadalio neturinčių jokių santaupų, kaip rodo tyrimas, daugiausia mažas pajamas uždirbančių žmonių. Beveik 30 proc. namų ūkių, kurių bendros pajamos yra iki 500 eurų, sako neturintys jokių santaupų, dar 24 proc. turimų santaupų pakaktų vos mėnesiui ar porai savaičių.
„Deja, viena po kitos sekusios pandemijos, Rusijos karo Ukrainoje ir energijos krizės bei infliacijos negandos atsikvėpti labiausiai neleido mažiausias pajamas gaunantiesiems. Dažnai tik būtiniausiems poreikiams patenkinti pakankamos pajamos jiems beveik nesudaro erdvės taupymui“, – komentavo J. Cvilikienė.
Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės, užsitikrinti didesnį finansinį saugumą šiems žmonėms gali padėti itin kruopštus finansų planavimas bei bandymas uždirbti papildomų pajamų.
„Didesnioji dalis jų – 62 proc. – nurodo finansus planuojantys intuityviai – savo galvoje. Turint itin ribotus finansinius išteklius, tai nėra tinkamiausias būdas juos valdyti. Sudarius mėnesio biudžetą ir išskirsčius gaunamas pajamas į išlaidų eilutes bei aktyviai sekant išlaidas, kad jų neviršytume, susikuriame kur kas didesnę finansų kontrolę, o kartais – ir daugiau erdvės taupymui“, – sakė J. Cvilikienė.
Kada įpročiai reikšmingesni už pajamas
Vis dėlto, kaip pastebi J. Cvilikienė, tyrimas patvirtina ir gan karčią tiesą. Nors netaupantys žmonės linkę sakyti, kad to nedaro dėl objektyvios priežasties – nepakankamų pajamų ar didelių kasdieninių išlaidų, neretai tai lemia asmeniniai pasirinkimai, kam leisti pinigus, o be kokių pirkinių galima išsiversti.
„Nekaupiantys santaupų žmonės dažnai tikisi, kad ateis „geresni“ laikai ir tuomet jie galės pradėti taupyti. Tačiau tyrimas rodo, kad santaupų visai neturi arba jų turi nedaug ir kur kas didesnes pajamas gaunantieji. Tai parodo, kokią reikšmę mūsų finansinei sveikatai ir saugumui turi mūsų įpročiai“, – kalbėjo J. Cvilikienė.
Tyrimo duomenimis, santaupų visai neturi 7 proc. žmonių, kurių namų ūkio pajamos sudaro 1501–2000 eurų per mėnesį. Dar 17 proc. šių gyventojų iš turimų santaupų pragyventų vos mėnesį ar mažiau. Iki mėnesio iš santaupų pragyventų ir 16 proc. respondentų, kurių namų ūkio pajamos siekia 2001–2500 eurų per mėnesį.
Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą 2023 m. sausio mėn. pabaigoje–vasario mėn. pradžioje „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1015 respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.
