Trečiadienio naktį mirusio buvusio Kauno mero Vytauto Šustausko artimieji informavo kur ir kada bus galima pasakyti paskutinįjį sudie.
Kaip informavo velionio artimieji, atsisveikinti su Vytautu Šustausku galima laidojimo rūmuose „Tylos namai“ Jonavos g. 220, Kaunas, birželio 23 d. (penktadienį), nuo 9-21 val. ir birželio 24 d. (šeštadienį), nuo 9-11 val.
Urna su velionio palaikais laidojama bus Kražių kapinėse Kelmės rajone.
Anapilin iškeliavus buvusiam Kauno merui Vytautui Šustauskui, jo bendražygiai kreipėsi į Kauno savivaldybę, jog jam būtų paskirta amžino poilsio vieta Petrašiūnų kapinių panteone, kur laidojamos žymios asmenybės.
Daugiau šia tema
V. Šustauskas 1964 m. baigė Klaipėdos laivų statybos technikumą ir įgijo techniko – technologo specialybę. 1968–1969 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakultete, 1970–1971 m. mokėsi Klaipėdos jūreivystės mokykloje. 2005 m. baigė Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakultetą.
1967 m. plaukiojo žvejybos traleriais, Lietuvos okeaninio laivyno bazės jūreivis. 1968–1972 m. Klaipėdos gamyklos „Progresas“ mechanikas, 1972–1989 m. Kauno radijo matavimų technikos mokslinio tyrimų instituto inžinierius, inžinierius technologas, Kauno metalo dirbinių gamyklos cecho viršininkas, Kauno radijo gamyklos Radijo eksperimentinio konstravimo biuro inžinierius technologas.
Aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, saugojo parlamentą tragiškomis 1991 m. sausio dienomis. Nuo 1991 m. kovojo už socialiai remtinų, neįgaliųjų, daugiavaikių šeimų teises. Gausių protesto akcijų, žygių ir mitingų organizatorius. 1990 m. spalio 5 d. prisidėjo prie Kryžkalnio memorialo sprogdinimo. 1997 m. rugsėjo 7-10 d. organizavo „Ubagų žygį“.
1995–1997 m., 1997–2000 m., 2000–2003 m. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. Nuo 2000 m. balandžio 13 d. iki 2000 m. spalio 30 d. Kauno miesto savivaldybės meras. 2000–2004 m. Seimo narys. 2002 m. išrinktas Kauno miesto savivaldybės tarybos nariu, bet mandato atsisakė.
1989–1992 m. Lietuvos laisvės lygos Kauno skyriaus vadovas. 1992 m. įkūrė visuomeninį politinį judėjimą Lietuvos laisvės sąjungą (LLS), kuri 1994 m. tapo politine organizacija, LLS pirmininkas.
Pastaruosius du dešimtmečius buvęs parlamentaras jokių pareigų valstybėje neužėmė, tačiau dalyvavo įvairiuose antisisteminiuose renginiuose, pavyzdžiui, protesto akcijoje prieš NATO, protestavo prieš LGBT eitynes Kaune, teisme palaikė dabar už šnipinėjimą Rusijai kalintį Algirdą Paleckį.
