Laisvės alėja suskambo kaimyniškais pašnekesiais ir užburiančia muzika – mieste prasidėjo „Kiemų šventė“. Alėjoje vėl plevėsuoja staltiesės, pakvipo vaišėmis, pasklido nuoširdūs kaimynų pašnekesiai…
Šiais metais su šūkiu Kviečiame Kauną prie vieno stalo! pasitinkanti „Kiemų šventė“ kviečia švęsti ne tik bendrystę ir kaimynystę, bet ir Kauno miesto gimtadienį.
Kultūrinė programa, kaip ir kiekvienais metais, yra įvairi ir marga. Kaip teigia šventės organizatorių Kauno menininkų namų vadovė Simona Savickaitė, čia net ir didžiausias skeptikas ras savo širdžiai mielas veiklas ar pasirodymus – renginyje puikiai atsispindi miesto dinamika, įvairovė, atsiskleidžia ir yra primenami miesto talentai: kolektyvai, bendruomenės, kultūros institucijos.
Daugiau šia tema
„Kiemų šventė“ – jau tradicija tapęs renginys, kuriuo puoselėjama Kauno miesto gyventojų draugystė. Juk kaimynas – arčiausiai mūsų esantis žmogus: su juo sieja ne tik bendra erdvė – laiptinė, kiemas, gatvė ar rajonas, bet ir bendras buvimas laike – džiaugsmai, iššūkiai, idėjos, požiūriai. Žmogui reikia žmogaus – kiekvieno mūsų laimė kuriama per tai, kaip gebame sugyventi vieni su kitais ir kiek galime duoti: išklausyti, būti šalia, dalintis. O ši šventė yra pats tikriausias ir nuoširdžiausias mūsų gebėjimo dalintis liudijimas.
Šventės metu Laisvės alėja tampa bendruomeniškiausiu ir ilgiausiu vakarienės stalu, simbolizuojančiu Kauno miesto žmonių bendrystę. Svarbu tai, kad ji – kuriama pačių miestiečių. Renginio metu dalyviai prie stalų ar ant pakylų rengia įvairiausius pasirodymus: skaito poeziją, šoka, dainuoja, organizuoja žaidimus bei akcijas, įtraukia praeivius į kūrybines veiklas – renginys kasmet alsuoja spontaniškumu, nuoširdumu ir atvirumu.
Galima sakyti, kad per šį renginį net nesusimąstydami kedename ir dar vieną gilesnį Laisvės alėjos sluoksnį. Užgimus XIX a. viduryje, kaip ir daugelis viešųjų erdvių ji buvo savojo laiko, istorinio konteksto ir dominuojančios doktrinos atspindys. Šiandien, iš apačios kylančia, bendruomenių iniciatyva Laisvės alėja vis labiau įgauna žmogišką mastelį ir veidą – ji tampa tarsi kiekvieno iš mūsų kiemo tęsiniu.
