Praėjusią savaitę prasidėjus tarptautinėms karinėms pratyboms „Geležinis vilkas 2023-1“ antradienį pagal pratybų scenarijų buvo vykdomas sužeistųjų transportavimas sraigtasparniu į Kauno klinikas.
Gegužės 8 d. prasidėjusiuose tarptautiniuose mokymuose „Geležinis vilkas 2023-I“, per 3500 karių su 600 karinės technikos vienetų iš Lietuvos bei vienuolikos kitų NATO valstybių treniruojasi planuoti ir atlikti puolimo, gynybos ir kitas operacijas, rašoma Lietuvos kariuomenės pranešime žiniasklaidai.
Dvi savaites truksiančių pratybų metu išbandomas bei tobulinamas ir Lietuvos kariuomenės bendradarbiavimas su sveikatos apsaugos sektoriumi.
Gegužės 16 d. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys stebėjo Karo medicinos tarnybos karių pratybas, vykusias laikinai įrengtoje lauko ligoninėje Pravieniškių II kaime (Kaišiadorių r. sav.) bei, pagal scenarijų, sužeistųjų transportavimą sraigtasparniu į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikas.
Dėl zujančio sraigtasparnio antradienio rytą jau buvo sunerimę ir kauniečiai. „Gal galite pasidomėti, kodėl virš Kalniečių-Eigulių jau kelinta dieną zuja kažkoks sraigtasparnis? Iš kur ir kieno jis? Kokiu tikslu skraido virš gyvenamųjų rajonų?“ – pirmadienio rytą teiravosi skaitytojas.
Tuo metu karines pratybas stebėjęs A. Dulkys pripažįsta, kad gydymo įstaigos bendriems mokymams su kariais dar nėra tinkamai pasiruošusios.
„Net ir NATO reikalavimai sveikatos sektoriui nustato, kad šio sektoriaus įstaigų parengtis ir prasideda nuo kritinių resursų funkcijoms vykdyti užtikrinimo. Neatsitiktinai šios pratybos vyksta su Kauno klinikomis – jų parengtis krizinėms situacijoms yra viena geriausių šalyje.
Yra nustatyti aiškūs algoritmai ir reikalavimai gydymo įstaigoms dėl pasiruošimo kritinėms situacijoms, tačiau tenka pripažinti, kad šiai dienai skirtingų gydymo įstaigų pasiruošimas yra nevienodas. Planuojama skirti didesnį dėmesį reikalavimų užtikrinimui jose, kad kuo daugiau gydymo įstaigų galėtų įsitraukti į bendrus mokymus su Lietuvos kariuomene“, – sakė Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys.
Treniruojantis modeliuota situacija, kai skyriaus kontratakos metu sužeidžiami kariai. Pirmoji pagalba jiems teikiama vietoje, panaudojant Lietuvos kariuomenės turimus pagalbos ir gyvybės išsaugojimo išteklius, esančius medicininiame krepšyje.
Suteikus pirmąją pagalbą, paieškos ir evakuacijos grandis, pasitelkusi šarvuotą transporterį M113 vykdo sužeistųjų pervežimą į lauko ligoninę – Rolė 2, kur sužeistiesiems suteikiama tolimesnė būtinoji pagalba ir būklė stabilizuojama, sužeisti kariai toliau transportuojami į civilines sveikatos priežiūros įstaigas, šių mokymų atveju – LSMU Kauno klinikas.
Sunkiausius sužeidimus patyrę kariai paruošiami transportavimui ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparniais Mi-8 pergabenami į LSMU Kauno klinikas tolesniam gydymui.
„Lietuvos kariai treniruojasi kiekvieną dieną. Nuo individualių iki kolektyvinių užduočių ir užduočių su sąjungininkais. Medicininę dalį treniruojamės kiekvienų pratybų metu. Čia įtraukiamos ir valstybinės institucijos. Tai neatsiejama pasiruošimo valstybės gynybai dalis“, – teigia Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. V. Rupšys.
Visų pratybų „Geležinis vilkas 2023-I“ metu Lietuvoje dislokuota NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė ir Lietuvos kariuomenės Vaidoto pėstininkų batalionas treniruojasi „pajėgos prieš pajėgas” metodu.
Šiuos mokymus kasmet organizuoja Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“, jais siekiama įvertinti šiai brigadai priklausančių vienetų kovinę parengtį ir sinchronizuoti standartines operacijų procedūras.
