Nuo liepos gyventojams gali tekti gerai pagalvoti, ar dėti daržoves į plonus plastikinius maišelius, kadangi šie bus apmokestinti. Prekybos tinklai ruošiasi naujajai tvarkai. Dalyje jų jau aiškėja, kaip maišeliai bus apmokestinami, tačiau konkreti kaina neatskleidžiama.
Seimas praėjusių metų pabaigoje uždraudė prekių ar produktų pardavimo vietose neatlygintinai dalyti ne tik lengvus, bet ir labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius. Išimtis galios tik tuomet, kai į pastaruosius būtų pakuojama šviežia mėsa ir žuvis bei jų produktai, skelbė Seimo kanceliarija.
Naudos ir barkodus
„Rimi Baltic“ Socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovas Liudvikas Aleliūnas komentuoja „Delfi“, kad plastikinių maišelių apmokestinimui, kaip ir įprastoms prekėms įkainoti, naudos barkodus.
„Tačiau nenorintys už vienkartinius plastiko maišelius mokėti papildomai galės rinktis iš kitų mūsų siūlomų pakuočių alternatyvų. Pavyzdžiui, vaisių ir daržovių skyriuose pirkėjai gali įsigyti daugkartinius maišelius, o riešutus, džiovintus vaisius ar kitus birius sveriamus produktus susidėti į nemokamus popierinius maišelius“, – sako L. Aleliūnas.
Jis pridūrė, kad prie įprastų bei savitarnos kasų tinklo pirkėjai taip pat gali įsigyti daugkartinio naudojimo krepšelių, popierinių maišelių ar įsigytas prekes tiesiog susidėti į kartu su savimi atsineštus krepšelius.
„Atitiksime visus reikalavimus, numatytus įstatyme, todėl ploni plastikiniai maišeliai pirkėjams nebus prieinami nemokamai. Vis dėlto, kai kuriuose uždaruose skyriuose, kaip mėsos ar žuvies, mūsų darbuotojai (jeigu to reikės dėl maisto saugos ar higienos reikalavimų) supakuos produktus plastiko maišeliuose. Tačiau tokiu atveju pirkėjui maišelis papildomai nekainuos“, – teigė „Rimi Baltic“ atstovas.
Jis nekonkretizavo, kokia galėtų būti maišelių kaina.
„Vertiname situaciją ir įmonės viduje atliekame skaičiavimus, kiek pirkėjams papildomai galėtų kainuoti vienkartiniai plastiko maišeliai. Tvarumas ir aplinkosaugos klausimai – prioritetinės mūsų veiklos kryptys“, – kalbėjo jis.
Prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis balandį komentavo „Delfi“, kad maišelio kaina gali siekti iki 5 centų.
„Mes iš tiekėjų maišelius gausime jau su barkodais ir kai eis per atsiskaitymo tašką, reikės nuskenuoti maišelį. Kiek jis kainuos, nepriėmėme sprendimo, bet tai bus labai maža suma. Greičiausiai taip, tai bus 1–5 centai“, – laidoje „Piniginiai reikalai“ sakė D. Dundulis.
Pasak jo, jeigu, pavyzdžiui, perkamos paprikos, jos pasveriamos, o kartu nuskenuojamas maišelio barkodas.
„Tai, kas parduodama iš vitrinos, tie maišeliai bus nemokami. Maišeliai mokami bus tik tie, kurie yra savitarnoje. Jeigu paduoda mūsų darbuotojas, jie nemokami“, – teigė M. Dundulis.
Papildomai pasitikslinus gegužę „Norfa“ dar negalėjo pasakyti maišelių kainos ir teigė, kad ji nežinoma.
Siūlomi alternatyvūs maišeliai
Prekybos tinklo „Maxima“ Prekybos departamento direktorė Liusana Krivonė sako, jog matoma tendencija, kad plastikinių maišelių naudojimas kasmet mažėja.
„Visų pirma, pirkėjams siūlome duonos gaminius susidėti į tam skirtus popierinius maišelius, popierių naudojame ir grilio gaminiams supakuoti. Taip pat yra siūloma galimybė įsigyti daugkartinio naudojimo maišelius vaisiams ir daržovėms. Kasmet vis daugiau pirkėjų renkasi popierinius bei daugkartinius pirkinių maišelius įsigytoms prekėms susidėti“, – sako L. Krivonė.
Pasak jos, praėjusių metų rudenį „Maxima“ užsakymu tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, kad 70 proc. klientų pirkiniams parsinešti naudoja savo turimą rankinę, krepšį ar įsigytą daugkartinį maišelį.
„Po liepos 1 dienos planuojamų pakeitimų pirkėjai, kurie dėl tam tikrų priežasčių nenorės naudotis popieriniu ar daugkartiniu maišeliu, už panaudotus vienkartinius plastmasinius maišelius atsiskaityti galės kasoje jiems patogiu būdu“, – sako „Maxima“ atstovė.
Tinklas kol kas nekomentuoja, kiek galėtų kainuoti ypač ploni plastikiniai maišeliai.
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė pažymi, kad tinklas, norėdamas sumažinti lengvų plastikinių maišelių skaičių, jau prieš trejus metus pasiūlė pirkėjams įsigyti daugkartinius maišelius vaisiams, daržovėms bei biriems produktams.
„Šie maišeliai rekomenduojami kaip alternatyva vienkartiniams plastikiniams maišeliams. Pastebime, kad pirkėjai šiuos pokyčius priėmė teigiamai ir noriai renkasi alternatyvas.
Taip pat dar 2020 metų pradžioje tapome pirmuoju iš didžiųjų prekybos tinklų Lietuvoje, atsisakiusiu vienkartinių plastikinių pirkinių maišelių“, – teigia L. Skersytė.
Daugiau šia tema
Pasak jos, tinklas aktyviai dirba, kad nuo liepos galėtų pirkėjams pasiūlyti kuo patogesnį sprendimą.
„Savo asortimente siūlome tik fasuotą šviežią mėsą ir žuvį, tad šiai produkcijai papildomi plonieji plastiko maišeliai nėra reikalingi. Mėsos ir žuvies produktų įpakavimui naudojame kontroliuojamos atmosferos pakuotes, kuriose produktas ilgiau išlieka šviežias ir kokybiškas be papildomų priedų ir konservantų“, – teigė „Lidl“ atstovė.
Ji nekomentavo galimos būsimos itin plonų maišelių kainos.
Prekybos tinklas „Iki“ teigia, kad kai turės galutinį sprendimą dėl šių maišelių, jį iškomunikuos.
Lietuviai naudoja ypač daug maišelių
Seimo narys, valdančiosios Laisvės partijos atstovas Kasparas Adomaitis tikisi, kad jo inicijuoti pakeitimai turės teigimą poveikį aplinkai, atliekų tvarkymo sektoriui. Tikimasi sumažinti prekių ar produktų pardavimo vietose bei individualiuose namų ūkiuose sunaudojamo plastiko kiekį.
Parlamentaras aiškinamajame rašte teigia, kad nors Europos Sąjungos direktyva neįpareigoja valstybių narių imtis nemokamo labai lengvų plastikinių maišelių (kurių storis mažiau nei 15 mikronų) dalijimo draudimo, vis dėlto dauguma valstybių narių jau yra priėmusios atitinkamą reguliavimą labai lengviems plastikiniams maišeliams.
„Taip pat, veikia ir savanoriškos verslo iniciatyvos. Pavyzdžiui, nuo 2020 metų prekybos centras „Rimi“ Estijoje apmokestino labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius (vieno labai lengvo plastikinio pirkinių maišelio kaina – 0,05 Eur). Po tokio prekybos centro sprendimo priėmimo labai lengvų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimo kiekis sumažėjo apie 70 proc.“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Itin plonų (iki 15 mikronų) maišelių skaičius, tenkantis gyventojui per metus:
Remiantis „Eurostat“ duomenimis, Lietuva yra daugiausiai plonų plastikinių maišelių sunaudojanti šalis Europoje – per 2020-uosius metus šalyje vienam gyventojui teko apie 250 itin plonų plastikinių maišelių.
Mažiausiai maišelių buvo sunaudojama Belgijoje (3 maišeliai žmogui per metus), Liuksemburge (5) ir Austrijoje (25). Tiesa, „Eurostat“ naujausi duomenys siekia 2020 metus ir ten prieinami ne visų šalių rodikliai (žr. infografiką aukščiau).
Šiuo metu reglamentuojamas draudimas nemokamai dalyti lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius prekių ar produktų pardavimo vietose, tačiau labai lengvų plastikinių pirkinių maišelių dalijimas nereguliuojamas, tai ir keisis nuo liepos.
Kiekvienais metais visame pasaulyje yra pagaminama 5 trilijonai plastikinių maišelių, o kiekvienam iš jų suirti gali prireikti daugiau nei 1000 metų.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
