Užimtumo tarnyba (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos primena darbdaviams, kad įmonės ją privalo raštu informuoti apie numatomą 10 proc. ar daugiau darbuotojų atleidimą iš darbo.
Pernai tokių pranešimų apie grupės darbuotojų atleidimus UT gavo trečdaliu daugiau nei 2021-aisiais, – 76 įmonės įspėjo pusšešto tūkstančio savo darbuotojų. Portalas „Kas vyksta Kaune“ yra skelbęs, jog daugiausiai įspėjimų, kad darbuotojai netruks netekti darbo Užimtumo tarnyboje sulaukta iš apdirbamosios pramonės, transporto, saugojimo įmonių, taip pat – iš švietimo įstaigų.
Rekordininke tapo Lietuvos geležinkelių grupės įmonė LTG, kurios pranešimuose buvo kalbama apie 1950 darbuotojų atleidimą iš tarnybos. „Lietuvos paštas“ apie tai įspėjo 592, UAB „Birių krovinių terminalas“ – 136, Druskininkų sanatorija „Belorus“ – 111 darbuotojų.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį Užimtumo tarnyba jau gavo keliasdešimt pranešimų, susijusių su būsimu 828 darbuotojų atleidimu iš darbo. Jų skaičius – 166-iais didesnis už buvusį tokiu pačiu laikotarpiu 2022-aisiais.
Pranešimai į UT plaukia ir toliau. Grupes savų darbuotojų apie būsimus atleidimus jau įspėjo UAB „Liskandas“ (statybinių dailidžių ir stalių gaminių gamyba), RFX Care Lithuania UAB (plastikinių gaminių gamyba), UAB „Maxima vood construction“ (medinių surenkamų gaminių gamyba), UAB „Ineca Furniture“ (kitų baldų gamyba), UAB „Mados aikštė“ (kitų viršutinių rūbų siuvimas), „Senamiestis vakare“ (restorano veikla) bei kitos įmonės.
Pažymėtina, jog gavusi pranešimą, Užimtumo tarnyba susisiekia su grupę darbuotojų ketinančia atleisti įmone, organizuoja susitikimus su įspėtais apie atleidimą žmonėmis. Konsultuoja juos, aiškina, kaip pasinaudojant UT bei darbo rinkos siūlomomis galimybėmis, susirasti naujas darbovietes ar imtis savo verslo ar kitos naudingos veiklos.
Iš per pirmąjį 2022-ųjų pusmetį darbus praradusių (pranešimus UT siuntusių įmonių) darbuotojų, apie 40 proc. pasinaudojo Užimtumo tarnybos paslaugomis ir netrukus susirado naują užimtumą. Kitiems darbo paieškos užtruko kiek ilgiau. UT naujausiais duomenimis, šiuo metu nedarbas Lietuvoje siekia 9 proc. (nuo visų darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus).
Bet bendras vidaus produktas (BVP), vaizdžiai tariant, susitraukė, ir išankstinės didžiumos ekonomistų (taip pat – ir iš valstybinių institucijų) optimistinės prognozės apie augančią ekonomiką netikėtai virsta pesimistinėmis. Tiesa, kalbos apie šalį ištiksiančią krizę, panašią į buvusią 2008-aisiais, daug kam atrodo nepamatuotos.
Nors karas Ukrainoje tebesitęsia, išaugusios žaliavų, energijos kainos vis dar nemažėja, bet nedarbas Lietuvoje nedidėja, atlyginimai tebeauga. Tad viliamasi, kad į gilesnę ekonominės krizės duobę Lietuva neįpuls. Bet, savaime aišku, ne viskas tik nuo jos pramonės bei darbdavių priklauso.
„Turim suvokti, kad sienos uždarytos, ir žaliava, pavyzdžiui, mediena, pas mus neatkeliauja nei iš Baltarusijos, nei iš Rusijos. Todėl smarkiai pakilusios statybinių medžiagų, medienos kainos negali neįtakoti baldų pramonės, statybų bei kitų sektorių. Kadangi su tuo susijusi logistika irgi mažiau užsakymų turi, tai ir pajamų mažiau gauna. Mažėja vartojimas – mažėja pardavimai. Juk viskas tarpusavyje susiję.
Ir nors dabar daugelio energijos išteklių kainos yra žemumas pasiekusios, rudeniop visaip gali nutikti. Bet tikiuosi, tokios krizės, kaip 2008-aisiais, Lietuvoje nebebus. Jeigu karas Ukrainoje greičiau išsispręstų pozityviai, daugybė dalykų ekonomikoje sparčiau sugrįžtų į savo ankstesnes vėžes“, – šį ketvirtadienį per LRT radiją komentavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
