Garliavoje užfiksuotas legioneliozės protrūkis: situacija rimta | Kas vyksta Kaune

Garliavoje užfiksuotas legioneliozės protrūkis: situacija rimta papildyta

Elena Šostakaitė, Dominykas Biržietis 2023/04/28 15:55
Asociatyvi / Lrytas.lt, A. Vaitkevičiaus nuotr.

Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ gavo informacijos, jog iš Garliavos į Kauno ligoninės infekcinių ligų skyrių vienas po kito važiuoja legionelioze sergantys gyventojai. Paaiškėjo, kad nustatytų atvejų šiai dienai jau yra septyni, o vienas vyras yra sunkios būklės, bet vis dar laukiama patvirtinimo dėl ligos.

„Garliavoje legioneliozės protrūkis, o informacijos niekur nepateikta. Ligoninėje jau bene 10 pacientų, bet nei ligoninės administracija komunikuoja, nei NVSC (Nacionalinis visuomenės sveikatos centras – aut. past.). Liga tikrai gali būti sunki, sukelti plaučių uždegimą, turi būti nustatytas židinys ir įspėti gyventojai“, – portalą informavo Kauno ligoninės gydytojai.

Susisiekus su Kauno ligoninės Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus Vyriausiąja komunikacijos specialiste Jūrate Kuzmickaite, specialistė patvirtino, jog ligoninėje yra nustatyti 7 atvejai, o dėl vieno atvejo laukiama atsakymų, nors vyro simptomai labai panašūs į kitų pacientų.

„Situacija iš tiesų rimta. Iš Garliavos su legioneliozės simptomais jau atvežti 8 pacientai. 7 iš jų liga patvirtina, o vienas, rimtos būklės vyras, dar laukia atsakymų, bet simptomai panašūs. Iš tų atvejų – 5 guli infekcinių ligų skyriuje, kitas žmogus reanimacijoje, dar vienas vežamas iš priimamojo. Patvirtinti galime, kad visi atvejai iš Garliavos, tačiau visi pacientai atvyko iš skirtingų namų, tai tikslios židinio vietos dar nežinome“, – teigė J. Kuzmickaitė.

Garliavos seniūnė Nijolė Tarvydienė „Kas vyksta Kaune“ 16 val. teigė jokių žinių apie legioneliozės protrūkį kol kas negavusi. „Neaišku, kokiu vandeniu susirgusieji naudojasi – ar iš šulinių, ar centralizuotai tiekiamu. Jeigu ta situacija būtų žinoma seniūnijai, būtų galima analizuoti“, – sakė seniūnė, pridūrusi, kad susisieks su NVSC specialistais ir aiškinsis situaciją.

Papildyta 16.30 val.

NVSC atstovė Vilda Bajorūnienė naujienų portalui nurodė, kad NVSC Kauno departamentas balandžio 27-28 dienomis gavo 4 pranešimus apie 3 legioneliozės atvejus Kauno rajone ir 1 – Kauno mieste. Du iš susirgusių asmenų yra vieno daugiabučio gyventojai.

„NVSC Kauno departamentas susisiekė su daugiabučių administratoriais ir pateikė informaciją apie tai, kokių būtina imtis prevencinių priemonių. Taip pat organizavo vandens laboratorinių tyrimų atlikimą (paimti mėginiai), kurių rezultatų paprastai laukiama 10 dienų. Tęsiamas pradėtas epidemiologinis tyrimas.

Atkreipiame dėmesį, kad žmogus legionelioze užsikrečia įkvėpęs aerozolio su legionelėmis. Negalima užsikrėsti geriant vandenį, jį vartojant maistui gaminti ar nuo sergančio žmogaus“, – pažymima NVSC komentare.

Didesnė rizika užsikrėsti legionelioze yra vietose, kuriose gali susidaryti vandens aerozoliai:

– dušai ir vandens čiaupai;
– mineralinio vandens, sūkurinės vonios ir baseinai;
– turkiškos pirtys ir saunos;
– aušinimo bokštai ir garų kondensatoriai;
– patalpose esantys dekoratyviniai fontanai;
– drėkinamos maisto vitrinos;
– soduose esantys purkštuvai (ypač jei jie naudoja perdirbtą buitinį arba nutekamąjį vandenį);
– įvairios aušinimo ir oro kondicionavimo sistemos.

Nuo infekcijos apsaugo profilaktika

Kaip nurodo NVSC, nuo legioneliozės – ūminės infekcinės kvėpavimo takų ligos, kurią sukelia bakterijos – saugo tinkama profilaktika. Siekiant užkirsti kelią legionelėms daugintis, visose vandens tiekimo sistemose turi būti užtikrinta nuolatinė jos priežiūra ir palaikoma tinkama temperatūra.

„Vandens tiekėjai turi užtikrinti tinkamą tiekiamo vandens sistemos priežiūrą ir temperatūrinį režimą. Tad ir gyventojai turėtų būti budrūs ir pastebėję, kad karšto vandens temperatūra nesiekia 50 laipsnių, iš karto kreiptis į vandens tiekėją“, – pabrėžia visuomenės sveikatos specialistai.

Kas yra legioneliozė?

Legioneliozė – ūminė infekcinė kvėpavimo takų liga, kurią sukelia bakterija Legionella pneumophila. Jai būdingos dvi kliniškai ir epidemiologiškai susijusios ligos formos: pirmoji – Legionierių liga (būdingas karšiavimas, mialgija, kosulys, pneumonija) ir antroji – Pontiako karštligė (pasižymi lengvesne ligos eiga be pneumonijos). Legionelių sukeltos ligos inkubacinis periodas – 2–10 dienų.

Suserga apie 5 proc. užsikrėtusiųjų asmenų. Pajutus ligos simptomus, būtina kreiptis į gydytoją.

Kaip užsikrečiama legionelioze?

Paprastai užsikrečiama įkvėpus legionelėmis užkrėsto aerozolio (smulkių vandens lašelių), kuris susidaro dušuose, tualetuose, voniose, saunose ir pan. Jos dažniausiai paplitusios oro kondicionavimo sistemose (patalpų, automobilių, medicininės įrangos). Netinkamai prižiūrint vandens tiekimo sistemas, legionelioze galima užsikrėsti gyvenamuosiuose namuose, viešbučiuose, sporto klubuose, vandens pramogų parkuose ir pan.

Žmogus nuo žmogaus legionelioze neužsikrečia. Neužsikrečiama ir geriant vandenį ar valgant bei gaminant maistą. Legionelioze gali susirgti įvairių amžiaus grupių žmonės, bet imlumas ligai priklauso nuo imuninės sistemos būklės.

Kokia aplinka palanki daugintis legionelėms?

Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis yra 20–45 °C. Žemesnėje nei 20 °C ir aukštesnėje nei 60 °C temperatūroje jos nesidaugina, bet išlieka gyvybingos. Legionelės gali daugintis karšto ir šalto vandens cisternose, ypač vidiniuose paviršiuose, silpnai tekančiame arba visiškai stovinčiame vandenyje, neprižiūrimuose, netvarkinguose vamzdžiuose, dušuose ir čiaupuose, vandens šildytuvuose ir karšto vandens laikymo talpose.

Esant aukštesnei nei 66 °C temperatūrai legionelės žūva, tačiau rekomenduojama tokią temperatūrą išlaikyti ne mažiau kaip 25–30 min.

Kaip apsisaugoti nuo legioneliozės?

Siekiant apsisaugoti nuo legioneliozės, būtina tinkamai prižiūrėti vandens tiekimo sistemas. Gyvenamųjų ir kitų pastatų savininkai, valdytojai turi užtikrinti, kad karštas vanduo visose pastatų karšto vandens sistemose būtų 50 °C–60 °C .

Šalto vandens temperatūra turi būti ne aukštesnė nei 20 °C. Karštas vanduo turi cirkuliuoti. Gyventojams rekomenduojama neleisti vandeniui užsistovėti, jei jis buvo nenaudojamas ilgesnį laiką (ilgiau nei savaitę: atostogų, komandiruočių metu ir pan.), prieš pradedant vartoti, reikėtų leisti vandeniui nubėgti keletą minučių.

Taip pat būtina prižiūrėti ir valyti dušus, valyti ir dezinfekuoti dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos. Kartą per metus rekomenduojama išvalyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus. Po vandens šildytuvų ar vandens tiekimo sistemų remonto, prieš šildymo sezoną rekomenduojama karšto vandens sistemas 2–4 val. dezinfekuoti chloro preparatais arba atlikti terminę dezinfekciją (termošoką).

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA