Kaip Kaune vegetarai užgimė (foto) – Kas vyksta Kaune

Kaip Kaune vegetarai užgimė (foto)

1924 m. Kaune buvo įkurta Vegetarų draugija, atsirado maitinimo įstaigų, kur patiekiami patiekalai be mėsos. Kaip tarpukariu, taip ir dabar Kaune nėra gausu tik vegetarams skirtų maitinimo įstaigų. Įdomu, kad ir anuomet, ir dabar jos veikia pagrindinėje miesto gatvėje – Laisvės alėjoje. 

Žvilgsnis į tarpukarį

1924 m. sausio 13 d. Kaune buvo oficialiai įkurta Vegetarų draugija, siekusi plėsti vegetarizmo idėją visoje Lietuvoje. Draugijos valdyboje darbavosi gydytojas Vl. Ingelevičius, J. Vanagas, Š. Matuzevičius, N. Lukavičius ir Pr. Skardžius. Draugija turėjo planų išleisti savo almanachą, įkurti vegetarišką valgyklą ir knygynėlį. Spaudoje nurodoma, kad visi susidomėję vegetarizmo plitimu Lietuvoje gali kreiptis į valdybą. Jos laikinas adresas – Laisvės al. 19-7 (Kaunas), kreiptis į N. Lukavičių. Vėliau draugijos nariai rinkdavosi Lukšio g. 15, „Blaivybės“ draugijos bute. Dr. Vl. Ingelevičius čia skaitė paskaitą: „Vegetarų judėjimas įvairiuose kraštuose“.

Kauno vegetarų draugijos narių grupė 1936 m. Kaune. I eilėje iš dešinės: Vladas Butkus, J. Vanagas. II eilėje iš dešinės: Antanas Krausas, trečias J. Sokolskis, paskutinis P. Tarabilda./Archyvo nuotr.

Paskaitas Kaune, Lietuvos universitete, skaitė ir žinomiausias Lietuvos vegetaras Vilhelmas Storosta-Vydūnas, kuris vegetariškos mitybos dėka išsigydė džiovą. 1929 m. kovą jis auditorijai pateikė pranešimus: „Naujoji sveikata“, „Naujovės žmogus“ ir „Įvairiosios tikybos“. Įdomu, kad 1928 m. laikraštis „Naujasis žodis“ aprašė incidentą, nutikusį „Lietuvos“ viešbučio restorane – Vydūnui apsilankius šiame restorane padavėjas pasiteiravo, ko atnešti: „geras esąs šnicelis, vykęs šašlykas, labai geri vokiški kotlietai, o gal zrazai patinka“. Kantriai išklausęs deklamaciją Vydūnas tarė: „Aš lavonų nevalgau!“ Vydūnas nevyniodavo žodžio į vatą – tradicinę mėsos sriubą jis laikė „lavonų nuoviru“.

Tarpukariu centraliniame knygyne buvo galima rasti vegetarų laikraštį „Širdies liepsna“. XX a. 3 ir 4 deš. sandūroje Lietuvoje buvo apie 150 vegetarų: kariškių, politikų, kunigų ir kt.

Tarpukariu Kaune ir Lietuvos kurortuose veikė kelios vegetariško maisto kavinės.

„Dažniausiai reklamavosi Laisvės alėjoje įsikūrusi užkandinė „Asta“. Beje, apie vegetariškų patiekalų skyrių skelbėsi ir Kauno viešbutis „Roma“, – rašoma knygoje „Prie stalo visa Lietuva“.

„Vegetarų“ valgykla

1932 m. vasaros pradžioje Laisvės al. 72 (dab. Laisvės al. 98) pradėjo veikti pirmoji oficiali „Vegetarų“ valgykla. Ją atidarė O. Urbonavičiūtė-Pėžienė, kuri turėjo ir daugiau maitinimo įstaigų, parduotuvę, vėliau buvo „Trijų Milžinų“ restorano samdoma savininkė.

„Tokia vegetariškus patiekalus siūlanti įmonė buvo vienintelė per visą Nepriklausomybės laikotarpį“, – rašoma knygoje „Prie stalo visa Lietuva“.

Leidinys „Dienos naujienos“ (1932) rašo, kad trys dideli erdvūs kambariai buvo papuošti lietuviško stiliaus baldais, sienos ir grindys dekoruotos lietuviškais ornamentais, staltiesės, servetėlės ir kiti audeklai – pagaminti namuose, ant sienų kabojo lietuvių dailininkų paveikslai.

„Duodami valgiai maistingi, švariai parengti, dideli daviniai ir palygint su Kauno valgyklų ir kavinių lupikiškomis kainomis, čia pusdykiai viskas duodama“, – 1932 m. rašė „Dienos naujienos“.

„Valgyt vasarą ledų!/Savo draugus aš vedu/ Į valgyklą vegetarų!/ Riešutiniai, citrininiai, vaniliniai ledai. Speciališkai gaminama kava „Ekspres“, – 1934 m. birželį leidinyje „Kuntaplis“ reklamavosi valgykla.

1934 m. rugpjūtį ten pat ši valgykla reklamavosi eiliuotai: „Kaune žmogus vegetaru/Po truputį pasidaro:/Pradeda mėsos nemėgti/Ir į mūs valgyklą bėgti…/ Vaisiai, grybai, burokėliai –/Ar ne puikūs dalykėliai!“

„Maloniai praleisit laiką ir skaniai pavalgysit tik „Vegetarų“ valgykloj. Moderniškai-lietuvišku stilium įrengtos patalpos, higieniškai pagaminami valgiai ir mandagus patarnavimas, teikia lankytojams be galo malonų įspūdį. Karščio metu, čia galima gauti įvairių rūšių ledų, kurie savo ypatingu skoniu – publikos labai mėgiami“, – informavo 1934 m. rugpjūčio leidinys „Kuntaplis“.

Valgykla Laisvės al. 52

Laisvės al. 52 (dabar Laisvės al. 76) tarpukariu veikė vegetarų valgykla „Asta“.

„Vegetarų valgykloje „Asta“ – žemos kainos. Geriausi produktai. Aukščiausios rūšies pieno produktai iš kultūrinio ūkio populiariomis kainomis. Pusryčiai, pietūs, vakarienė. Pavyzdinga švara. Moderniškas įrengimas“, – 1934 m. leidinyje „10 centų“ reklamavosi valgykla.

Žvilgtelkime į meniu: saldus pienas – 0,10 Lt, grietinė/grietinėlė – 0,50 Lt, kefyras/rūgusis pienas – 0,20 Lt, pienas su grietine – 0,45 Lt, grietinė – 0,50 Lt, varškė su grietine – 0,75 Lt, virtos šviežios bulvės – 0,20 Lt, apkeptos bulvės – 0,35 Lt, sviestas – 0,15 Lt, virti kiaušiniai – 0,15 Lt, kiaušinienė – 0,40 Lt, „vinigretas“, saločiai – 0,50 Lt, duona – 0,10 Lt.

Panašiu metu spaudoje minima ir Liaugaudienės vegetariška valgykla-pieniškų produktų užkandinė (Laisvės al. 58). Čia buvo galima pavalgyti skanių lietuviškų blynų, atsigerti vaisių kompoto, pieno šampano ir kt. Pažymima, kad valgių kainos labai neaukštos, o viduje kasdien groja radijas.

„Vilties“ vaistinės arbatinė ir „Žalia pupa“

Kur vegetarai gali pavalgyti Kaune šiandien? Vėl reikia keliauti į Laisvės alėją. Pirmiausiai rekomenduojama apsilankyti nuo 1997 m. veikiančioje „Vilties“ vaistinės arbatinėje (Laisvės al. 100). Šiose patalpose vaistinė veikia nuo 1967 m. Kadaise čia dirbo 47 vaistininkai, o vaistinė laikyta didžiausia Kaune.

Arbatinėje galima sutikti ir aplinkinių teatrų artistų, solistų. Lankytojai ilgus metus čia dirbančias padavėjas vadina „tetukėmis“, mat su jomis užaugo ne viena karta. Firminis arbatinės patiekalas – bandelės su grybais, populiarus ir obuolių pyragas. Galima paragauti daigintų kviečių kotletų, opundsijos kaktusu pagardintų troškinių, totorinio juodojo grikio arbatos, kurioje galima rasti visą Mendelejevo lentelę. Viskas gaminama rankomis, pusfabrikačiai nenaudojami. Iš savo daržo čia atgenami česnakai, krapai, kiti prieskoniai, taip pat avietės, medetkos, įvairios vaistažolės.

Laisvės al. 78. nuo 2015 m. veikia kulinarinių idėjų virtuvė „Žalia pupa“, kur galima paskanauti vegetariškų ir veganiškų patiekalų. Čia patiekiami grikių kotletai, brokolių maltinukai, špinatų sriuba, žalieji kokteiliai ir kt. Šioje įstaigoje patiekiami dienos pietūs.

Laisvės al. 40 keliolika metų veikia vegetariško/veganiško maisto restoranas „Radharanė“, kurios meniu – indiška žirnių sriuba, šaltibarščiai, falafeliai, įvairūs daržovių troškiniai, blynai, suvožtiniai, samosos, naminis limonadas, imbiero arbata, indiški saldumynai ir kt.

Dėmesio verti ir žaliųjų kokteilių namai „Gaivi gaiva“ šalia Laisvės al. fontano, o įmantrių veganiškų desertų paragauti galima Senamiesčio kavinėje „Chaika“.

 

Projektą „Kauno unikalumas laiko įspauduose ir dabartyje“ dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA