Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus parengė Velykinę laukinių paukščių kiaušinių parodą ir kviečia susipažinti, kaip dvidešimt septyni Lietuvoje perintys sparnuočiai margina savo kiaušinius. Parodos metu lankytojai taip pat galės padėti išrinkti gražiausią parodos dalyvį. Balsavimas vyks iki pat Velykų.
„Atrinkome mažąją visos mūsų kolekcijos dalį, pagal tai, kurie kiaušiniai atrodo spalvingesni, įdomesni. Pasistengėme, kad būtų įvairių sistematinių grupių paukščių kiaušiniai, nes galėjom imti tik tilvikinių šeimos paukščių kiaušinius, kurie peri ant žemės ir jie yra labai margi, gražūs, bet tai būtų viena tilvikinių paukščių grupė.
Norėjome, kad būtų ir plėšriųjų ir vištinių ir žuvėdrinių paukščių kiaušinių. Šioje parodoje turime 27 kiaušinių pavyzdžius ir taip pat padėjome ir juos perinčių paukščių nuotraukas, kad lankytojai galėtų susipažinti“, – teigė Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus rinkinių mokslinio kuravimo skyriaus vedėjas Saulius Rumbutis.
Parodos sumanytojai norėjo, jog žmonės balsuotų objektyviai, todėl, balsuojant internetu pateikiamos tik kiaušinių nuotraukos, kad balsuojantys balsus duotų kiaušinio margumui, o ne paukščio gražumui.
Kiaušinius apžiūrėti ir už labiausiai patinkantį balsuoti galima ir internete.
Balsavimas vyks iki balandžio 8 dienos, o pasigrožėti paroda lankytojai galės iki balandžio 20 dienos.
„Lankytojai gali apžiūrėti čia esančią parodą, o muziejaus paukščių ekspozicijos salėje gali pamatyti gerokai daugiau laukinių paukščių kiaušinių pavyzdžių, daugiau formų ir daugiau spalvų“, – kvietė ornitologas S. Rumbutis.
Didesnė rizika – margesnis kiaušinis
Kalbant su S. Rumbučiu, jis paaiškino, kodėl vieni kiaušiniai būna vienspalviai, balti, o kiti išmarginti įvairiausiais raštais. Pasirodo, toks kiaušinių margumas reikalingas ne grožiui pademonstruoti, o apsisaugoti nuo galimų grėsmių.
„Didžioji dalis kiaušinių yra margi, nes daugelis paukščių peri atvirose erdvėse. Lizdai būna ant žemės, krūmuose, medžiuose ir paukščiui palikus lizdą, margi kiaušiniai veikia kaip maskuotė, juos sunkiau pamato plėšrūnai.
Kiti peri uždarose erdvėse. Pavyzdžiui, genys kala uoksus, pelėdos peri išpuvusiose medžių drevėse arba žmonių pakabintuose inkiluose, tulžys kasa urvelį upelio šlaite, tai šie kiaušiniai būna balti, nes jų nereikia slėpti“, – aiškino S. Rumbutis.
Anot specialisto, įdomi situacija su karvelių šeimos paukščiais, mat vieni kiaušinius peri atvirose, o kiti uždarose erdvėse, tačiau visų paukščių kiaušiniai yra balti. S. Rumbutis aiškina, kad greičiausiai šių paukščių protėviai, prieš daugelį metų perėjo uždarose erdvėse, tačiau per tūkstančius metų, nors ir pasikeitė jų perėjimo ypatumai, kiaušiniai išliko balti.
Išskirtiniais kiaušiniais gali pasigirti visiems gerai žinoma gegutė, kuri savo kiaušinius deda svetimuose lizduose, kad juos išperėtų kitas paukštis.
„Gegutės kiaušinių spalva ir dydis kinta, nes gegutė yra parazitinis paukštis, deda juos į kitų paukščių lizdus. Pavyzdžiui, viena deda į nendrinukės lizdą, kita į liepsnelės, tai nuo to priklauso, koks bus kiaušinis, kad lizdo šeimininkai jo neatskirtų nuo savų“, – gegutės planą aiškino S. Rumbutis.
Ornitologo teigimu, skiriasi ir paukščių forma. Vieni turi vieną pailgą galą, kad patelei būtų lengviau tupėti ir šildyti kiaušinius, kiti turi tam tikrą svorio centrą, jog ant uolų (ne Lietuvoje) perinčių paukščių kiaušiniai nenuriedėtų į pražūtį.
Vieni lizdai pilnesni nei kiti
Specialistas paaiškino ir apie tai, kodėl vienų paukščių lizdai būna pilnesni, o kituose glaudžiasi vos vienas kitas kiaušinis.
„Labai daug kiaušinių deda ant žemės perintys paukščiai, nes jie turi didesnę riziką būti užpulti. Pavyzdžiui, kurapkos, jos padeda ir po 20-24 kiaušinius, nes jei vienos kurapkos dėtis bus sunaikinta, tai jos praradimą kompensuos kitos kurapkos dėtis“, – teigė ornitologas.
Jis paaiškino, jog iš smulkesnių paukštelių daug kiaušinių deda didžioji zylė, kuri gali lizde turėti ir apie 10 kiaušinių, na, o mažiausiai deda stambūs paukščiai.
„Mažiausiai deda stambūs paukščiai. Pilkoji gervė visada deda tik 2 kiaušinius, stambūs ereliai padeda po 1-2, tai priklauso nuo paukščio dydžio“, – aiškino jis.
Kolekciją renka beveik 40 metų
Lietuvoje yra virš 400 paukščių rūšių, iš kurių peri virš 200. T. Ivanauskas šių kiaušinių kolekciją pradėjo rinkti dar labai seniai, tačiau dėl karo ir blogai sandėliuojamų eksponatų, daugelis pavyzdžių buvo sunaikinti. Muziejaus atstovai intensyviau laukinių paukščių kiaušinių ekspoziciją rinkti pradėjo nuo 1987 metų ir savo ekspozicijoje turi apie 80 proc. visų Lietuvoje perinčių paukščių kiaušinių pavyzdžių.
„Ekspozicija pildosi gan lėtai, nes kiaušiniai neimami iš gamtos ar iš lizdų, o imamai, kai dėl šienavimo paukščiai išbaidyti, ar kai plėšrūnai užpuolė lizdą, bet liko nesunaikintų kiaušinių, arba žieduotojai randa prie jauniklių neišperėta, neapvaisintą kiaušinį“, – paaiškino jis.
Pasiteiravus, kurie kiaušiniai įdomiausi ir gražiausi pačiam ornitologijos specialistui, S. Rumbutis išskyrė du parodoje esančius kiaušinius – didžiojo kormorano ir startos.
„Labai įdomūs didžiojo kormorano kiaušiniai, nors spalviniu požiūriu nelabai įspūdingai atrodo, bet yra priežastis, kodėl jie taip atrodo. Šie paukščiai minta žuvimi, suvirškina beveik viską su visais kaulais, todėl jie gauna labai daug kalcio, kuris tą melsvą kiaušinį padengia tokiom kalkinėm dėmėm. O man, asmeniškai, labai patinka startų kiaušiniai, nes jie turi tokius siūlelius ir labai gražiai žiūrisi“, – pasakojo S. Rumbutis.
Radus lizdą ar iškritusį jauniklį – atsitraukti
Atėjus pavasariui ir iš migracijos grįžus paukščiams, prasideda jų perėjimo laikotarpis, tad, ornitologas primena, kaip reikėtų elgtis, jei netyčia radote lizdą su kiaušiniais arba iš lizdo iškritusį jauniklį.
„Paukščiai yra labai jautrūs perėjimo metu, todėl, tik pamačius lizdą su kiaušiniais reikėtų kuo greičiau pasišalinti, kad patelė nepaliktų savo kiaušinių. Taip pat, jeigu ilgai apžiūrinėsime lizdus su kiaušiniais, juos fotografuosime, tai mūsų veiksmus ir susidomėjimą gali pastebėti potencialūs plėšrūnai – varniniai paukščiai, katės, kiaunės. Mums pasitraukus, jie gali ateiti patikrinti, kas ten taip įdomu buvo ir radę lizdą jie jį sunaikins, todėl reikia kuo greičiau pasišalinti“, – aiškino jis.
S. Rumbutis patikino, jog ir rastą jauniklį derėtų palikti ten kur jis ir buvo, nes mūsų pagalba gali sukelti dar daugiau bėdų. Paimtas paukštelis gali pradėti cypti, leisti garsus, kurie taip pat pritrauks plėšrūnų dėmesį, o mums jį padėjus ant aukštesnės šakos ir palikus, greičiausiai jis bus užpultas. Todėl, geriau jauniklį palikti ten kur radote, nes tai yra gamtos procesai, kurie vyksta natūraliai.
Vienintelis atvejis, kuriuo derėtų įsikišti ir padėti gyvūnui, tai kai jis yra sužeistas arba įstrigęs. Tokiu atveju reiktų paukštelį paimti, išpainioti ir perduoti atitinkamoms organizacijoms, kurios jam galėtų suteikti reikiamą pagalbą.
