Pirmadienio vakarą, kai pilnai sutems, derėtų nemiegoti ir nukreipti žvilgsnį į dangų, mat kaip skelbiama socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“, gali būti, jog turint geresnę kamerą pavyks užfiksuoti šiaurinę pašvaistę.
„Būkit pasiruošę, jei tik turit gerą fotiką“, – įspėja šviečiamojo pobūdžio puslapis „Orai ir klimatas Lietuvoje“.
Pašvaistės jau buvo fiksuotos pirmadienio naktį Vakarų Lietuvoje bei kaimyninėje Latvijoje, kur dangus buvo pragiedrėjęs.
„Deja, bet geomagnetinė audra regis savo piką pasiekė, kai Lietuvoje buvo šviesu, šiandien popiet, ~14 val. Pagal Žemės magnetinio lauko svyravimų indekso skalę Kp magnetinės audros indekso reikšmė siekė 7 balus, o tai yra jau daug.
Dabar audra truputį apsilpo, tačiau Saulės vėjas nebūna tolygus, jis tai sustiprėja, tai susilpnėja“, – detalizuojama „Orai ir klimatas Lietuvoje“ puslapyje.
Šviečiamojo pobūdžio puslapis ragina šįvakar, apie 20 val. dairytis į šiaurinį dangaus horizontą, jei tik būsite toliau nuo miesto šviesų.
Minėtame puslapyje teigiama, kad sąlygos šiaurinės pašvaistės užfiksavimui turėtų būti geros ir debesys didesnėje šalies dalyje neturėtų trukdyti.
„Poliarinė (šiaurinė) pašvaistė susidaro dėl suaktyvėjusios Saulės (natūralus cikliškas procesas). Saulės vėjo atneštoms elektringosioms dalelėms susidūrus su Žemės magnetosfera ir atmosfera (daugiausia – deguonimi ir azotu) kyla magnetinė audra, kuri jonosferos sluoksnyje (80-300 km aukštyje) sukelia švytėjimą.
Dėl to nakties danguje pasirodo įvairių spalvų spinduliai, stulpai ir kt. Žalią spalvą pašvaistėms suteikia atominio deguonies, o raudoną – molekulinio azoto jonizacija ir švytėjimas.
Dieną poliarinės pašvaistės nesimato (visai kaip žvaigždžių), nes ją užgožia Saulės šviesa, tačiau pats reiškinys vyksta ir dieną (visai kaip šiandien dieną)“, – apie pašvaistės susidarymą informuoja „Orai ir klimatas Lietuvoje“.
Norint pamatyti šį ypatingą reiškinį Lietuvoje, reikia stiprios ir į Žemę nukreiptos Saulės audros bei giedro, tamsaus šiaurinio dangaus skliauto.
Gaila, bet labai ryškių pašvaisčių Lietuvoje pasitaiko retai, o matomų tik su profesionalios kameros akimi būna dažniau. Paskutinį kartą labai stipri audra su ryškiomis pašvaistėmis buvo tik 2015 m., kuomet Kp siekė apie 8 balus.
Pašvaistės situaciją realiu laiku galite stebėti į lietuvių kalbą išverstoje svetainėje.
