Nors formuojamas įspūdis, kad Kauną sutvarkė meras, turbūt niekas nemano, kad jis tai daro už asmeninius pinigus. Praktiškai visų Lietuvos miestų merai turėjo puikias galimybes gražinti aplinką dėl augusios šalies ekonomikos ir sumokėto vis didesnio gyventojų pajamų mokesčio, kurio didesnė dalis nusėda į miesto biudžetą.
Vis tik norisi paklausti, ar augant miestų biudžetams, protinga atsisakyti papildomų pinigų, kurie galėtų atkeliauti į miestą ir būtų panaudojami miesto tvarkymui ir investicijoms?
Turbūt sutiksite, kad joks ūkiškas miesto vadovas papildomų pinigų, kuriuos galėtų išleisti miestiečių gerovei didinti, neatsisakytų. Tačiau ar Jums teko girdėti, kad Kauno meras būtų prieštaravęs Vyriausybės prašymui, jog Europos Komisija 678,88 milijonus eurų, skirtų Lietuvos regionams (taip pat ir Kaunui) perduotų Vilniaus regionui? Aš negirdėjau. Paradoksalu ir tai, kad ir Kaune į Seimą išrinktai, Finansų ministre tapusiai Gintarei Skaistei tokie pinigų perkėlimai į sostinę, savotiškai apvagiant Kauną ir regionus, pasirodė tinkami.
Galbūt Kaunas yra tiek turtingas, kad viską galima padaryti miesto pinigais ir europinis finansavimas nereikalingas? Vargu. Kaune įgyvendintas ne vienas didelis projektas (Dariaus ir Girėno stadiono remontas (Vyriausybės lėšos – 13,7 mln. eurų, dar 3,98 mln. eurų iš Europos Sąjungos programos), Sporto halės remontas (virš 8 mln. eurų iš ES), Kauno ledo arena (apie 8 mln. eurų iš ES), šiuo metu vis dar statoma Mokslo sala, kuriai iš ŠMSM numatyta skirti apie 18 mln. eurų.
Europiniai pinigai naudoti ir dviračių takų tvarkymui, Aleksote tvarkomam buvusiam Aviacijos gamyklos angarui (apie 5 mln. eurų ES lėšų). Jau nekalbu apie šakinių ministerijų skirtus pinigus, už kuriuos Kaune buvo įsigyta moderni įranga, skirta galvos smegenų operacijoms – gama peilis (apie 7 mln. eurų iš ES), LSMU Kauno klinikų teritorijoje pastatytas modernus ambulatorinių konsultacijų centras (apie 7 mln. eurų iš ES) ir nauji universitetų korpusai, plėtojama mokslo infrastruktūra.
Priminsiu, kad Vėžio diagnostikai ir moksliniams tyrimams reikalingo ciklotrono statyboms suplanuota apie 15 mln. eurų, moderniai infekcinių ligų ligoninei – apie 38 milijonai eurų ES RRF fondo investicijų, kurios suplanuotos dar buvusios Vyriausybės. Be to, 85 proc. 2021 m. atidaryto Kauno intermodalinio terminalo statybų finansuota ES struktūrinių fondų lėšomis. Ši geležinkelių infrastruktūra – tai ekonominis koridorius, skatinantis regioninį susisiekimą.
Taigi, investicijos keliauja ir gali keliauti visur: į kultūrą, švietimą, mokslo ir verslo bendradarbiavimą, sveikatą, infrastruktūros ir atsinaujinančių energijos šaltinių vystymą, viešojo transporto parko atnaujinimą.
Beje, nors Kaune giriamasi naujais autobusais, pamirštama pridurti, kad savivaldybei pavaldi įmonė juos įsigyja, imdama paskolas. Remiantis viešai pateikta UAB „Kauno autobusai“ 2022 m. rugsėjo 30 d. finansine ataskaita, po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai siekia 40,027 mln. eurų. Argi nebuvo galima naujus autobusus įsigyti už ES pinigus, kaip tai padarė Tauragė?
ES fondų lėšomis galėtų aktyviau pasinaudoti tiek įvairios Kaune įsikūrusios organizacijos, tiek Kauno miesto gyventojai, pavyzdžiui, keičiant gyventojų senus ir neefektyvius biokuro šildymo katilus į efektyvesnius.
Tam, kad Lietuvą pasiektų kuo didesnė ES parama, pirmiausiai reikėjo nudirbti rimtus namų darbus.
Europos Parlamento nario Bronio Ropės biurų vadovė Lietuvoje Rūta Bičiuvienė primena Lietuvos suskirstymo į du statistinius regionus priežastį. Anot R. Bičiuvienės, dėl to, kad Vilnius gerokai lenkia likusias Lietuvos savivaldybes pagal vienam gyventojui tenkantį BVP, ir ši statistika gerokai iškreipia bendrą visos Lietuvos BVP statistiką ES kontekste, kilo grėsmė, kad 2021-2027 m. finansiniu laikotarpiu ES parama Lietuvai ženkliai sumažės.
Matydamas šią grėsmę, LVŽS deleguotas EP narys Bronis Ropė, bendradarbiaudamas su tuometine LVŽS Vyriausybe, dar praeitoje kadencijoje pasiekė, kad Lietuva ES būtų traktuojama ne kaip vienas, o kaip du atskiri statistiniai regionai – Sostinės regionas (Vilniaus apskritis, 130 proc. ES BVP vidurkio) bei Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionas (likusios 9 apskritys, 70 proc. ES BVP vidurkio). Tokiu būdu 2021-2027 m. laikotarpiu Lietuvą pasieks 2,4 mlrd. eurų ES Sanglaudos fondo investicijų daugiau, kaip būtų buvę nieko nedarant.
Deja, šiuo laimėjimu Lietuvai džiaugtasi neilgai. Peržengdama visas ciniškumo ribas, dabartinė Lietuvos Vyriausybė paprašė Europos Komisijos iš devynių sunkiau besiverčiančių Lietuvos apskričių (tame tarpe ir Kauno) atimti beveik 700 milijonų eurų ES paramos lėšų. Negalėdama taikstytis su tokia neteisybe, aktyvi Kauno gyventoja Vaida Pranarauskaitė inicijavo peticiją „Mes ne antrarūšiai – neatiminėkite mums priklausančios paramos!“ ir pateikė ją Europos institucijoms.
Anot V. Pranarauskaitės, pastebėjus, kad nacionalinė valdžia nesąžiningai elgiasi piliečių atžvilgiu, prasminga pasinaudoti savo, kaip ES piliečio demokratine teise teikti peticiją ir aktyviai ginti savo interesus. Po peticijos pateikimo bei argumentuotų susirašinėjimų su ES komisare, atsakinga už sanglaudos politiką Elisa Ferreira pavyko pasiekti, kad iš Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono, kuriam priklauso ir Kaunas, į Sostinę būtų perkelta šiek tiek daugiau nei pusė planuotos sumos.
Tad V. Pranarauskaitės suburtų neabejingų peticijos teikėjų dėka Kaune ir kituose Lietuvos regionuose pavyko išsaugoti 315 mln. eurų ES paramos. Tai – pinigai, kurie pasieks ir Kauną, dėl kurių dabartinis mūsų meras nepajudino nei piršto.
Anot daugiabučių namų administratorės, namų renovacijos šalininkės Aušros Daugėlienės, dalį Kaunui atiteksiančių ES paramos lėšų būtų prasminga skirti daugiabučių namų renovacijai, tokiu būdu ne tik mažinant gyventojų sąskaitas už būsto šildymą, bet ir mažinant energijos vartojimą, prisidedant prie švaresnės gyvenamosios aplinkos kūrimo. A. Daugėlienės teigimu, Kaune vis dar gausu apverktinos būklės daugiabučių, kurių gyventojai gauna kosmines sąskaitas už būsto šildymą, nors nemaža dalis šildymui skirtos energijos iškeliauja „į orą“.
Šiuo metu su LVŽS komanda į Kauno miesto savivaldybės tarybą kandidatuojantys A.Veryga, V. Pranarauskaitė, R. Bičiuvienė ir A. Daugėlienė džiaugiasi, kad „valstiečiai žalieji“ į Tarybą ateina ne tuščiomis rankomis, o su jau nuveiktais rimtais darbais – atkovotais pinigais, kuriuos bus galima panaudoti konkretiems LVŽS programos punktams įgyvendinti.
Šie pinigai leis ir toliau vykdyti įvairias iniciatyvas. LVŽS Kauno komandos įsitikinimu, viena iš jų galėtų būti nemokamo viešojo transporto projekto įgyvendinimas Kaune.
Mes, LVŽS Kauno miesto komanda, esame pasiryžę šiuos atkovotus pinigus paskirti Kauno gyventojų gerovei kurti. Kad Kauno miesto biudžetas visų pirma kurtų apčiuopiamą naudą miesto gyventojams, kad Kaunas būtų patrauklus čia kurtis šeimoms, auginti vaikus, studijuoti, dirbti, bei oriai sulaukti senatvės. Neatsitiktinai Kauno miesto LVŽS komandos šūkis – „Už laimingą Kauno šeimą!“.
Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos PK sąskaitos. Užs. Nr. 2/2022 12 19.
