Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlo, kad kovojant su dezinformacija, kurią platina vadinamosios trolių ar botų fermos, būtų pradėta taikyti baudžiamoji atsakomybė.
Seimo narys penktadienį per komiteto posėdį pranešė, kad parengtos atitinkamos Visuomenės informavimo įstatymo ir Baudžiamojo kodekso pataisos. Siūloma už dezinformacijos sklaidos didinimą manipuliuojant interneto platforma bausti bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
„Baudžiamojo kodekso straipsnio pataisa numatytų atsakomybę už turinio, kuris nukreiptas prieš Lietuvos valstybę, matomumo didinimą. Ne už patį turinį, bet už jo dirbtinį didinimą“, – sakė prie projekto rengimo prisidėjęs advokatas Andrius Iškauskas.
Pasak L. Kasčiūno, veikia šimtai tūkstančių netriktų paskyrų, valdomų automatizuotu būdu ir kuriančių dezinformacijos srautą, sudarant įspūdį, kad tai patikima žinia. Tokiu būdu siekiama veikti visuomenės nuostatas.
„Pagrindinis tikslas – kad socialiniai tinklai nebūtų išnaudojami propagandai, manipuliuojant socialinių tinklų technologijomis, kaip tariant, kad botų fermos būtų kriminalizuotos. Tai pasiųstų žinią platformoms, kurios iš esmės ir turėtų ta higiena užsiimti. Kai valstybė pasako politiškai ir teisiškai, kad tai yra uždrausta, kad tai yra kriminalizuota, socialinių tinklų platformos turės reaguoti, nes kol kas, kaip matome, tos reakcijos trūksta“, – teigė jis.
Politikas pabrėžė, kad baudžiamoji atsakomybė bus taikoma tik tais atvejais, kai bus veikiama prieš Lietuvos valstybę, jos konstitucinę santvarką, demokratinę santvarką, teritorinį vientisumą.
„Kai kalbame apie verslo, marketinginius reikalus, kai įmonės sprendžia savo interesus, čia mes kol kas rankų nekišame“, – tvirtino NSGK pirmininkas. Anot jo, šiuo atveju labai svarbus bus pats šios veikos kriminalizavimo faktas, o ne ką nors nubausti. L. Kasčiūnas tikisi, kad Seimas pataisas priims pavasario sesijoje.
Kritika Lietuvai – iš Nigerijos
„Botai ir Lietuvoje, ir Europos Sąjungoje yra reikšminga problema, bet ji nėra tinkamai sprendžiama“, – penktadienį sakė komiteto posėdyje dalyvavęs dezinformacijos analizės centro debunk.org vadovas Viktoras Daukšas.
Pasak jo, ir lietuviškos interneto svetainės sulaukia vadinamųjų botų fermų atakų, veikiančių iš Nigerijos ir Filipinų, kurias ten įkūrė Kremliaus rėmėjai. Kaip pavyzdį V. Daukšas pateikė atakas prieš lrt.lr portalą, kai jo angliškos publikacijos sulaukė daug komentarų apie esą klaidingą Lietuvos poziciją dėl Kaliningrado tranzito, požiūrio į Rusiją ir pan.
„Būtent buvo atakuotos žinutės, straipsniai apie ketvirtą ES sankcijų paketą. Siekta pavaizduoti, kad Lietuva stengiasi sukurti trečiąjį pasaulinį karą, Lietuvoje priimami kvaili sprendimai ir pan. Panagrinėjus, iš kur tos paskyros atkeliauja, matome, kad jos yra iš Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos, o iš tiesų dauguma jų buvo iš Nigerijos arba Filipinų, į kurias dažniausiai tas pats (Rusijos oligarchas Jevgenijus – BNS) Prigožinas eksportuoja botų fermas ir kitas paslaugas, kad atpigintų jų kaštus“, – pasakojo V. Daukšas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į atvejį su lietuvišku portalu minfo.lt, kai viešoje erdvėje pasirodžius informacijai apie rusų vykdytas civilių gyventojų žudynes Bučoje, netikėto dėmesio sulaukė vaizdo pranešimas, turėjęs nukreipti dėmesį nuo šių įvykių.
„Lietuviškame kanale publikuotas keleto minučių video rusų kalba, kalbantis netiesiogiai apie karą, bet į jį sudėta vieno Rusijos nuomonės formuotojo konspiracijos teorija, kad čia yra didelių dėdžių sprendimai ir jūs piliečiai nesirūpinkite, nesigilinkite. Taip siekta nukreipti dėmesį nuo žudynių“, – pasakojo debunk.org vadovas.
„Kodėl šis atvejis svarbus? Todėl, kad lietuviškame kanale staiga surenkama 1,5 mln. peržiūrų, kas Lietuvos mastu yra tikrai daug, tai padaroma per kelias dienas. Taip pat buvo 121 tūkst. socialinių interakcijų, tai yra patiktukų, komentarų, 65 tūkst. pasidalijimų. Skaitmeninėje Lietuvos padangėje net pas didžiausias žiniasklaidos priemones tokių atvejų nebūna“, – teigė jis.
Bulvių maišas SIM kortelių
V. Daukšo duomenimis, pernai Ukrainoje uždaryta kelios dešimtys „botų fermų“. Rekordas pasiektas 2022-ųjų gruodį, kai uždaryta apie 13 tokių „fermų“, kurios valdė apie 150 tūkst. netikrų paskyrų įvairiuose socialiniuose tinkluose.
Anot jo, tos „fermos“ atrodo kaip serverių prikimštas kambarys su pilnais maišais SIM kortelių. Vienoje tokioje „fermoje“ Ukrainoje rastas pilnas bulvių maišas panaudotų mobiliojo ryšio SIM kortelių.
„Įsivaizduokite, kiek daug įmanoma manipuliuoti su tokiomis „botų fermomis“. Jos užprogramuotos spausti patiktukus, rašyti komentarus, dalytis tam tikru turiniu. Tokiu būdu apgaunami socialinių medijų algoritmai, ir tas turinys pradedamas rodyti gerokai didesniam vartotojų skaičiui“, – sakė debunk.org vadovas.
Anot jo, nagrinėjant botų skleidžiamą turinį, matyti, kad už tokių paskyrų ir skleidžiamų naratyvų slepiasi autoritariniai režimai.
„Labai geras pavyzdys yra invazijos į Ukrainą pradžia. Jau antrą dieną per šituos kanalus išleistos žinutės, kad Ukrainos kariai pasidavė, numetė Vakarų ginklus, V. Zelenskis pabėgo, visos sankcijos tik sužalos Europos Sąjungą ir Ameriką. Įsivaizduokite, krizės kontekste kokios svarbos tai yra žinutės. Kaip lengva didžiulio streso apimtus žmones dar labiau išgąsdinti. Tai yra didžiulis pavojus demokratijoms, nacionaliniam saugumui“, – tvirtino V. Daukšas.
Nešalina netikrų paskyrų
Debunk.org duomenimis, 2021 metais Kremlius skyrė 1,5 mlrd. dolerių botų veiklai ir kitai dezinformacijai organizuoti. Pernai pradėjus karą Ukrainoje per pirmą metų ketvirtį išleista tris kartus daugiau pinigų.
V. Daukšo teigimu, pranešus platformoms apie netikras kenkėjiškas paskyras, jos dažniausiai nėra pašalinamos iš tų platformų ir toliau skleidžia dezinformaciją.
„Jau prieš metus šitos botų fermos buvo užfiksuotos, tas didysis puslapis, kuris skleidė dezinformaciją, buvo uždarytas po pranešimo „Facebook“ grėsmių komandai, tačiau tie botai liko. Jie ir toliau dalijasi informacija, keičiasi nuotraukas, nors jų neautentiškumas nesunkiai matyti“, – tvirtino jis.
„Pavyzdžiui, tarp 4 tūkst. paskyrų, kurie dalyvavo tame botų reikale, 98 proc. paskyrų per 60 sekundžių pasikeičia nuotraukas, 73 proc. pasikeičia per dešimt sekundžių. Akivaizdu, kad tai robotizuota ir stengiamasi manipuliuoti“, – pasakojo V. Daukšas.
Debunk.org tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje veikęs ir 100 tūkst. prenumeratorių turėjęs „Facebook“ puslapis „Russkaja Litva“ („Rusiška Lietuva“), kryptingai skleidęs prokremlišką turinį, buvo dirbtinai išpučiamas naudojant ir netikras, automatizuotas botų paskyras. Nuo 2021-ųjų pradžios iki 2022-ųjų vidurio jame paskelbta beveik 5 tūkst. įrašų, kurie sulaukė beveik 2 mln. reakcijų, o video medžiaga peržiūrėta 63 mln. kartų.
Anot tyrimo, „Russkaja Litva“ prenumeratoriams buvo būdingas ypatingas bruožas – daugelis šio puslapio sekėjų paspaudė „patinka“ ant suklastotų profilių, apsimetančių moterimis iš Ukrainos. Netikri naudotojai sukurti panašiu metu, kaip jų buvimo vieta nurodyti du Kyjivo rajonai, profilių nuotraukos paimtos iš interneto, o patys puslapiai sukurti ne kaip asmenų, bet vaizdo žaidimų.
Pasak V. Daukšo, šiemet ES mastu pradės galioti Skaitmeninių paslaugų aktas, pagal kurį įvairios interneto platformos, identifikavus potencialią grėsmę ir galimą žalą, privalės inicijuoti tyrimus.
„TikTok“ jau pasiskelbė, kad uždarė krūvą prorusiškų paskyrų, kurios apsimetė veikiančios Prancūzijoje, Vokietijoje, skleidė prorusiškas žinutes“, – atkreipė dėmesį debunk.org vadovas.
Jis vylėsi, kad ir siūlomos Baudžiamojo kodekso pataisos padės Lietuvoje užkardyti netikrų paskyrų veiklą.
