2022-aisiais Kaunas ir Kauno rajonas gyveno aukštesne pavara – beveik 3000 renginių padovanojęs Europos kultūros sostinės titulas metams Lietuvą pavertė tarptautiniu kultūrinių patirčių centru. Sausio 9 d. kartu su dviem buvusiomis Kultūros sostinėmis – Ešu ir NoviSadu – Kaunas ypatingą misiją perleido kitiems trims Europos miestams. Metus didžiulę šventę kūrę Europos kultūros sostinių vadovai įsitikinę – teigiami pokyčiai visuomenėje išliks dar ilgai, o ypatingas titulas, 2023 m. keliaujantis į Timišoarą, Elefsiną ir Vesprėmą, Europai padovanos naujas transformuojančias patirtis.
Pirmą kartą Europos kultūros sostinės titulas buvo suteiktas 1985 m. Tuomet juo pasipuošė Graikijos sostinė Atėnai, o per beveik 40 projekto gyvavimo metų Kultūros sostinėmis tapo daugiau nei 60 miestų. Europos sąjungos skiriamas titulas suteikia ne tik galimybę įgyvendinti turtingas kultūrines programas, skatinti turizmą, bet ir auginti kultūros poreikį, o į procesą įtraukti įvairių kultūros sektorių atstovus. Projekte dalyvauja tūkstančiai menininkų, institucijų, savanorių ir piliečių.
2022 m. Europos kultūros sostinės titulas buvo patikėtas NoviSadui, Ešui bei Kaunui, o 2023 m. juo pasipuoš Timišoara, Elefsina ir Vesprėmas. Sausio 9 d. simboliškai Atėnuose vykusioje ceremonijoje susitiko buvusieji ir nauji sostinių vadovai, ES bei nacionalinių kultūros institucijų atstovai.
Dėmesys Ukrainai, augančios bendruomenės ir ilgalaikiai pokyčiai
„Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė teigė, kad praėjusieji metai parodė, jog turint svajonę galima pasiekti labai daug – didinti kultūros poreikį, įgalinti ir suvienyti bendruomenes, atgaivinti pamirštas erdves, o savo miestą pamatyti naujai. „Kultūros sostinės titulas – didžiulė atsakomybė ir dar didesnis džiaugsmas tapti didele Europos scena. Tikiu, kad menas įdomus ir vertingas tada, kai kelia klausimų. Elefsinai, Vesprėmui ir Timišoarai linkiu ne tik klausti, bet ir rasti atsakymus per transformuojančias kultūrines patirtis.“
„Ešas 2022“ vadovė NancyBraun pabrėžė, kad projektas akcentavo ne tik regiono tradicijas, bet ir inovatyvius bei kūrybiškus sprendimus, o didžioji dalis projektų mieste tęsis ir Europos kultūros sostinės metams pasibaigus. Anot „NoviSadas 2022“ vadovo NemanjaMilenkovic, tai, kad projektą įgyvendinti pavyko Covid 19 pandemijos metu, galima prilyginti stebuklui.
Sudėtingą socialinį ir politinį laikotarpį akcentavo ir renginyje dalyvavęs LR Kultūros ministras Simonas Kairys. 2022 m. Kaune vykdyta programa tapo platforma komunikuoti apie situaciją Ukrainoje, palaikyti karo siaubiamos šalies menininkus. „Vos Kaunui laimėjus Europos kultūros sostinės titulą tvyrojo nuojauta, kad puiki jo programa bus geras pavyzdys ir kitoms šalims. Ir išties šie išskirtiniai metai ne tik tapo impulsu aktyvesniam kultūriniam gyvenimui, bet ir leido iš naujo atrasti ir įvertinti patį Europos kultūros sostinių projektą. Net ir karo įvykių kontekste kultūra tapo reikšminga platforma tiek Ukrainą palaikančioms iniciatyvoms, tiek patiems ukrainiečių kūrėjams. Įpinti Ukrainą ir jos kūrėjus į savo programą siekia ir būsimosios Europos kultūros sostinės, o tai tik dar labiau pabrėžia šio projekto misiją: išryškinti kultūrinę Europos įvairovę ir stiprinti bendrąsias europietiškas vertybes“, – teigė Kultūros ministras.
„Kaunas 2022“ kelionė iš laikinosios į šiuolaikinę sostinę
„Kaunas 2022“ kelionė iš laikinosios į šiuolaikinę sostinę prasidėjo dar 2015 m. – būtent tuomet pradėta ruošti paraiška Europos kultūros sostinės konkursui laimėti. 2017 m. kovą paaiškėjo, kad Kaunas parengtais planais ir programa įtikino ES institucijų deleguotų 10-ies nepriklausomų ekspertų grupę – miestui buvo suteikta galimybė 2022-aisiais pasipuošti svarbiausio ES kultūrinio projekto titulu.
Per penkerius projekto įgyvendinimo metus, įvairaus tipo renginiuose – festivaliuose, koncertuose, parodose, spektakliuose, šiuolaikinio šokio pasirodymuose ir kitose meninėse iniciatyvose lankėsi beveik 2 milijonai kultūros mėgėjų. Daugiau nei pusė jų renginius aplankė 2022-aisiais. Kultūros sostinę Kaune ir Kauno rajone kūrė 18 tūkst. menininkų ir kūrėjų iš viso pasaulio – Europos, Japonijos, JAV, Pietų Afrikos, Izraelio, ir kt. Didžiąją dalį renginių – 70 % – Kaunui kūrė ir įgyvendino Lietuvos menininkai. Vien per 2022 m. Lietuvos ir užsienio kūrėjai Kaune ir Kauno rajone surengė 1370 visuomenei prieinamų kultūrinių iniciatyvų.
