Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išplėstinei septynių teisėjų kolegijai perdavė už finansinius nusikaltimus nuteistų kauniečių Antano Kandroto ir Pauliaus Boreikos baudžiamąją bylą.
Pasak teisėjo Tomo Šeškausko, buvo atsižvelgta į nuteistųjų skundų argumentus, kolegijai kilo klausimų, ar tinkamai taikytos Baudžiamojo proceso kodekso normos.
„Galbūt reikės iš naujo aiškinti teismų praktiką“, – ketvirtadienį sakė teisėjas.
Aukščiausiojo Teismo nutartį išklausė tik P. Boreika.
„Džiaugiuosi, kad Aukščiausiasis Teismas atsižvelgė ir mato galimus pažeidimus, kuriuos reikia vertinti papildomai. Nerasite praktikoje, kad neteistam žmogui skyrė laisvės atėmimo bausmę“, – BNS sakė P. Boreika.
Vyras, laukdamas galutinio teismo verdikto, atliko teismo skirtą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, įkalinimo įstaigoje skaitė paskaitas apie verslą, kapitalo rinką, ekonomiką. Jas lankė apie 150 Pravieniškių pataisos namų nuteistųjų.
„Paskaitos sulaukė milžiniško susidomėjimo, važiuosiu ten paskaitų skaityti toliau“, – teigė P. Boreika. Pataisos namų bibliotekai jis taip pat dovanojo knygų.
Tuo metu A. Kandrotas nutarties paskelbime nedalyvavo.
Jis tebeatlieka už finansinius nusikaltimus Apeliacinio teismo vasarį jam skirtą beveik dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Lapkričio pradžioje subendrinus už finansinius nusikaltimus paskirtą bausmę, A. Kandrotui Kauno teisme šmeižimo byloje paskirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Pasak nuteistojo, pastarasis nuosprendis yra apskųstas.
Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kaip bylos esmę teisėjai nurodo fiktyvių duomenų įtraukimą apie neva suteiktas paslaugas. Anksčiau teismo A. Kandrotas ir P. Boreika buvo pripažinti kaltais pasisavinę daugiau nei 90 tūkst. eurų ir nuslėpę 22 tūkst. eurų mokesčių nuo valstybės.
Apeliacinis teismas paliko P. Boireiką nuteistą dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir turto pasisavinimo, jam paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, iš kurių pusantrų metų paskirta lygtinai, o pusmetį – atlikti nedelsiant.
Vis dėlto šis teismas P. Boreiką išteisino dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, o Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį, kuriuo iš P. Boreikos valstybei priteista 22,3 tūkst. eurų, paliko nenagrinėtą.
Tyrimo duomenimis, P. Boreika bendrovės pinigus išgrynindavo bankomatuose ir perduodavo A. Kandrotui. Manoma, kad P. Boreika įsigijo bendrovę „Maerus“ ir buvo jos faktinis vadovas.
P. Boreika teismus tikino, kad A. Kandrotas su juo nesusijęs, jis visą laiką dirbo vienas, su A. Kandrotu apie verslo plėtrą niekada nėra kalbėjęs.
A. Kandrotas šioje byloje nuteistas už apgaulingą apskaitos tvarkymą ir turto pasisavinimą padėjėjo vaidmenyje.
Tuo metu Generalinė prokuratūra prašė atmesti abu skundus, nes įrodymai yra tinkami, prieštaravimai byloje pašalinti, nuosprendis turi būti paliktas galioti, o kasaciniai skundai atmesti.
