Seimas 2022-uosius paskelbė Gyvūnų gerovės metais, kurių tikslas yra šviesti visuomenę apie gyvūnų gerovės svarbą ir kurti Lietuvoje gyvūnų gerovei palankią aplinką. Apie gyvūnų gerovės situaciją Lietuvoje ir kaip padėti pasimetusiam gyvūnui kalbame su ilgamete gyvūnų prieglaudos „Penkta koja“ darbuotoja Lina.
„Šunų prieglauda yra tokia vieta, kur gyvena niekam nereikalingi šunys, kaip mes juokaujam, tai tik mums jie yra reikalingi. Įprasta diena dažniausiai prasideda nuo to, kad išvedam juos į lauką, per tą laiką išvalom jų narvus, tada gauna ėsti jie ir tada grįžta į savo narvus, tai per tą laiką kaip ir jų visi dienos įvykiai būna įvykę.
Dažniausiai praeina visos 8 valandos, kol susitvarkom kiekviena savo dalį. Mes esam pasidalinę, kiekvienai tenka po maždaug 60 gyvūnų, tai tikrai nėra lengva“, – apie beglobių šunų priežiūrą pasakojo ilgametė darbuotoja Lina.
Prieglaudoje ilgai neužsibūna
„Penkta koja“ per metus priima apie 1000 gyvūnų, kurie ieško amžinų namų. Vieniems pasiseka greičiau, kitiems tenka palaukti ir kelis metus, bet prieglaudos darbuotojai intensyviai dirba ir rūpinasi, jog kiekvienas gyvūnas rastų šeimininkus ir šiltus namus visam gyvenimui.
„Šiuo metu yra Aras, kuris jau yra tris metus prieglaudoje. Buvo mano praktikoj, kad vienas keturis metus išgyveno prieglaudoje ir tada atsirado šeimininkai jam. O dažniausiai tai apie metus, jau ilgai skaitosi. Pusmetis maždaug, nes būtinos procedūros užtrunka apie mėnesį-du, kol gyvūnas paskiepijamas, sterilizuojamas ir būna pasiruošęs keliauti į namus. Suaugusių neatiduodam nesterilizuotų, o jaunus atiduodam tik su sąlyga, kad atėjus laikui atves šeimininkai sterilizuoti gyvūnėlį“, – teigia Lina.
Atiduoda ne visiems
Prieglaudos darbuotoja paaiškina, jog jie atstovauja gyvūnų teises, todėl ir šeimininkus renka atsakingai ir neatiduoda keturkojo kiekvienam atėjusiam ir užsinorėjusiam pasiimti gyvūną. Prieglaudos atstovai tikisi, kad gyvūnai ras amžinus namus, kur bus mylimi ir prižiūrėti, jog jie bus ne kiemo sargai, o geriausi draugai.
„Pirmiausia reiktų geranoriškai nusiteikus pasikalbėti su mumis. Mes atstovaujam gyvūnų pusę, todėl stengiamės taip atrinkti šeimininkus, kad gyvūnui būtų gerai. Pavyzdžiui, jei pagyvenęs žmogus, o gyvūnas jaunas, tai nėra tinkama pora, todėl kad gyvūnas judrus, energingas, reikia daug mokyti, o vyresni žmonės jau nelabai turi sveikatos tai daryti.
Neatiduodam, jei atvažiuoja neblaivūs žmonės, jeigu mums atrodo, kad tas gyvūnas jiem netinka, o kito jie nenori, tai pasiliekam teisę, kad nedovanoti. Į nuomojamus butus taip pat nedovanojam, nes po to jie labai greitai grįžta, kai reikia kitą butą susirasti ir šeimininkai su gyvūnais nepriima. Jauniem, nepilnamečiam nedovanojam“, – apie prieglaudos taisykles dėl dovanojamų gyvūnų pasakojo pašnekovė.
Lina pabrėžia, kad gyvūnas nėra dovana ir nepaisant progos, ar tai būtų gimtadienis, Kalėdos, mamos ar tėvo diena – nereikėtų galvoti, kad gyvūnas bus gera dovana, nes pats šeimininkas turi norėti keturkojo draugo, jį išsirinkti ir išsiaiškinti ar jis bus tinkamas naujas gyventojas.
Kaip padėti rastam gyvūnui?
Dažnu atveju gyventojai, radę pasimetusį ar sužeistą gyvūną, nežino kur kreiptis ar kaip elgtis. Svarbu žinoti, kaip padėti gyvūnui, kad jis dar labiau nenukentėtų. Gyvūnui pagelbėti nusprendęs žmogus pirmiausiai turėtų apžiūrėti ar gyvūnas nėra sužalotas, tada galima kreiptis į veterinarijos kliniką, jog būtų patikrinta ar gyvūnas nėra paženklintas, jei taip, gydytojai gali susisiekti su gyvūno šeimininkais. Jeigu gyvūnas neženklintas, jį galima perduoti į gyvūnų prieglauda, arba suteikti jam namus savo šeimoje.
„Svarbiausia gyvūno nevyti šalin, stengtis nuvesti į saugią vieta, jei jis kažkur prie kelio yra. Jei laukuose ar ateina į kiemą, tai stengtis uždaryti į ribotą teritoriją, kad mums atvažiavus būtų lengviau pagauti ir padėti. Nes dažnai žmonės veja šalin ir tas gyvūnas tada nepasitiki žmonėm ir sunkiau pagauti.
Žiūrint kokios galimybės, bet jeigu pavyksta pagauti, tai geriausia vežti į veterinarijos kliniką ir patikrinti ar gyvūnas su čipu ir tada veterinarijos klinika turi teisę susisiekti su šeimininku, bet jeigu nėra galimybės susisiekti arba nėra čipo, tai tada pas mus važiuoti“, – apie pirminę pagalbą gyvūnui pasakojo Lina.
Lietuvoje gyvūnų gerovės situacija negerėja
Daug metų su gyvūnais dirbanti Lina neslepia ir skaudžių nutikimų, kai žmonių žiaurumas atima keturkojams gyvybę. Vienas iš atvejų, kuri ji prisiminė, tai vyro žiaurus poelgis, kai jis šunį prigirdė aušinimo skysčio, o nei policijos pareigūnai, nei prieglaudos darbuotojai gyvūnui padėti nebegalėjo, nes pagalba buvo iškviesta per vėlai. Blogiausia, kad už tokį poelgį gyvūno skriaudėjui, Linos žiniomis, jokia atsakomybė nebuvo taikyta.
„Kiek teko susidurti, tai gauna tokie žmonės 20-25 eurų baudą. Jeigu žmonėm atrodo, kad gyvūnas kankinamas, netinkamos sąlygos, tai reikia kviesti policijos pareigūnus, VMVT (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos) pareigūnus ir tada jie sprendžia.
Vieną kartą tik man buvo situacija, kai ir policijai, ir VMVT pareigūnam pasirodė, kad sąlygos tikrai netinkamos ir leido paimti tą gyvūną, bet dažniausiai lieka, kad viskas ten gerai. Jei gyvūnas turi kokį bliudelį, kur kažkada buvo vandens ir kažkokią būdą turi, tai tada palieka“, – liūdnai pasakoja ji.
Anot darbuotojos, gyvūnų daugyklos gyvuoja jau daugelį metų ir jie su tai kovoja jau seniai, tad į viešumą labiau iškilusi problema jos nestebina. Ji džiaugiasi, kad šie dalykai viešinami ir vis daugiau žmonių stengiasi padėti gyvūnams, tačiau sistema nėra tokia gera ir dalis tų gyvūnų vis tiek grįžo pas tuos pačius šeimininkus, kurie juos kankino.
„Norėčiau sakyti, kad sąmoningumas žmonių didėja, bet, deja – ne. Ypač kaimuose, dėl kalyčių sterilizavimo, dėl šuniukų skandinimo, užkasimo, išmetimo. Visa tai vyksta, nes jie motyvuoja, kad prieš gamtą nenori eiti ir tegul tie gyvūnai dauginasi ir jie kažkaip kitaip jais atsikratys“, – tragišką situaciją pasakoja ji.
Laikina globa
Gyventojai taip pat gali užsiimti laikina globa, kai gyvūnas apsigyvena pas žmones tik kuriam laikui. Šią praktiką naudoja ir „Penkta koja“, kurie kreipiasi į gyventojus, kai prieglaudoje atsiduria jauni gyvūnėliai, kuriems tarp daug šunų gali kilti rizika susirgti pavojingomis ligomis, kol jie nėra paskiepyti. Taip pat, gyventojai turi galimybę pagloboti augintinį, kad šis išmoktų bendrauti su žmonėmis ar kitais gyvūnais, išmoktų komandų ir būtų pasiruošęs keliauti į naujus namus.
„Laikina globa labai padeda gyvūnams rasti namus, jie mokosi bendrauti, klausyti komandų, jaučiasi mylimi ir lengviau prisileidžia žmones. Todėl labai skatinam šią iniciatyvą, kad bent trumpam pagloboti gyvūną, kol šis ras amžinus namus. Tiesa, būna atvejų, kai žmonės pasiima laikinai pagloboti, o tada sako, kad nenori jo atiduoti, kad prisirišo ir nori draugo visam gyvenimui“, – gražias istorijas pasakojo Lina.
Projektą „Svarbiausi Kauno kultūros ir istorijos akcentai 2022-aisiais metais“ iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
