Sausio 13-ąją Seime iškilmingai minint Laisvės gynėjų dieną įteikta trečioji Laisvės premija, skirta kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo komiteto nariui, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui. Laivės premijos statulėlę ir diplomą įteikė Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė ir Laisvės premijų komisijos pirmininkas, Seimo narys Petras Auštrevičius.
Skelbdamas laureatą Laisvės premijų komisijos pirmininkas P. Auštrevičius pabrėžė, kad Sausio 13-osios nakties įvykiai negrįžtamai pakeitė Lietuvos žmones ir valstybę. „Nuo įsimintinų įvykių jau prabėgo dvidešimt trys sausiai, tačiau tebeesame kartu su tais, kurie išauklėjo mus laisvės lūkesčiu ir subrandino pasiaukojimo pavyzdžiu“, – sakė Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje P. Auštrevičius.
„Tą šaltą 1991 m. sausio keturioliktosios vidurdienį, aukodamas Mišias prie atviro Aukščiausiosios Tarybos lango, Sigitas Tamkevičius buvo liudininkas kaip aplink augo barikados, kurios daugiau laikėsi ant laisvės gynėjų vidinio tikėjimo nei fizinės jėgos. Netrukus prievarta žlugo taip ir neįveikto tikėjimo laisve akivaizdoje. Savo atsiminimuose Sigitas Tamkevičius rašo: „Šviesa ateina į tamsų kampą, jeigu dėl to kovojama. Laisvė pasiekiama kada jos siekiama“. Tačiau Laisvės Šviesą atneša kovotojai, tikintys, veikiantys, nepasiduodantys ir neišduodantys idealų“, – kalbėjo Laisvės premijų komisijos pirmininkas.
2013 m. Laisvės premijos laureatas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius padėkojo, kad neliko nepastebėtas Bažnyčios žmonių prisidėjimas prie laisvės kovos. „Ši Laisvės premija, nors skirta man, bet ji priklauso daugeliui – nuo tremtinių vyskupų Vincento Sladkevičiaus ir Julijono Steponavičiaus iki tikinčių mokinukų, kurie per sovietmetį drįsdavo klasėje viešai išpažinti savo tikėjimą, o sekmadienį ateiti į bažnyčią“, – teigė Laisvės premijos laureatas. Pasak arkivyskupo, Kronikos leidimas per septyniolika metų buvo įmanomas tik todėl, kad buvo daug bendradarbių, kurie buvo pasiryžę už savo pagalbą, jei reikės, mokėti nelaisvės kainą. „Kai kas mąsto, kad mes gynėme Bažnyčios interesus. Bet juk ta Bažnyčia buvo daugumos Lietuvos žmonių bendruomenė. Mes gynėme Lietuvos žmonių sąžinės ir tikėjimo laisvę, bet tuo pačiu kasėmės po melu ir prievarta paremtos santvarkos pamatais“, – teigė S. Tamkevičius.
2011 m. rugsėjo 15 d. Laisvės premijos įstatymu įsteigta Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Laisvės premija kiekvienais metais įteikiama Laisvės gynėjų dieną – Sausio 13-ąją. Pirmoji – 2011-ųjų premija įteikta Rusijos kovotojui už laisvę ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji – 2012 ųjų premija – politiniam kaliniui, vienam aktyviausių sovietinės okupacijos rezistencijos dalyviui, kovotojui už žmogaus teises, politinės organizacijos Lietuvos laisvės lyga steigėjui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui Antanui Terleckui. Laisvės premijos laureatui Kovo 11-osios Akto salėje įteikiama Laisvės premijų statulėlė, sukurta pagal skulptoriaus Juozo Zikaro „Laisvės“ paminklą (aut. Joana Noreikaitė).
