Netikėta – net garsus krepšininkas Jonas Mačiulis tapo dalies apleisto medinio namo savininku. Ar tai reiškia Kauno medinukų atgimimą? O gal priešingai – šiam ir keliems kitiems ne kartą degusiems ir Žaliakalnio nepuošiantiems namams lemta išnykti?
Kauniečiai neretai piktinasi, kai griaunami dar XIX amžiaus pabaigoje ar tarpukariu statyti mediniai namai. Jų nemažai dar išlikę viename geriausių Kauno gyvenamųjų rajonų – Žaliakalnyje.
Neretai medinukai stovi apleisti, kenčia nuo gaisrų ir yra tikros piktžaizdės. Tačiau tokius pastatus įsigiję nauji savininkai, atrodo, randa problemos sprendimo būdų.
Jau buvo virtęs griuvena
Ant seno medinio vieno aukšto pastato Savanorių prospekte 174 jau kuris laikas kabo skelbimai, informuojantys, kad vietoj apleisto namo planuojama statyti komercinės paskirties statinį. Sužinoję apie tokius planus kai kurie kauniečiai piktinosi, kad neliks dar vieno medinuko, tačiau buvo ir kitaip mąstančiųjų.
Jei namas būtų prižiūrimas, jo būtų gaila, nes senoji medinė architektūra vis labiau naikinama, tačiau pastatas užkaltais langais puikiai matomoje vietoje nepuošia Savanorių prospekto, todėl gerai, kad jis išnyks, tikino kauniečiai.
1895 metais pastatytas medinis vieno aukšto namas priklausė ne vienam savininkui. Dabar jis – dviejų privačių asmenų rankose. 2016-aisiais dalį pastato įsigijo verslininkas Egidijus Gesevičius, užsiimantis prekyba baldais.
2020 metais du trečdalius statinio nusipirko aktyvią sportininko karjerą baigęs krepšininkas J. Mačiulis.
Suviliojo gera miesto vieta
J. Mačiulis atskleidė, jog atsiradus galimybei įsigijo dalį apleisto namo, nes patiko tai, kad jis stovi geroje miesto vietoje. Tada susipažino ir su E. Gesevičiumi ir nusprendė imtis bendrų darbų.
„Į negyvenamą pastatą vis bando įlįsti benamiai, jei užkali pirmojo aukšto langus, lipa į antrąjį, ten bando gyventi, netyčia gali ir padegti. Norisi, kad ši vieta kuo greičiau būtų sutvarkyta“, – sakė J. Mačiulis.
Projektiniuose pasiūlymuose, kurie spalio 5 dieną buvo pristatyti visuomenei, numatoma, kad vietoj medinuko iškils 4 aukštų pastatas. Po juo bus garažas, skirtas 12-ai automobilių. Pastate planuojama įkurti baldų saloną bei sandėliavimui ir administracijai reikalingas patalpas.
Įkvėpė tarpukario laikai
Pastatą projektuojantis architektas Audronis Vydžius sakė, kad forma ir spalviniais sprendimais namas šiek tiek primins Kauno modernizmo architektūrą – jo kampai bus suapvalinti. Fasadas greičiausiai bus baltas ar pilkšvas, apdailai planuojama naudoti metalines ar keramines lameles, tinką, betoną.
„Norime, kad pastatas būtų nerėksmingas, kad po 10 ar 20 metų neatrodytų morališkai pasenęs. Tarpukario modernizmo architektūros taip pat nekopijuojame, pastato formose matysis tik jos užuominos. Statinys pabrėš K. Petrausko gatvės ir Savanorių prospekto sankryžą“, – sakė architektas.
Vienas būsimo statinio savininkų E. Gesevičius pasakojo, kad pristatant projektinius pasiūlymus visuomenei kokių nors priekaištų ar pastabų nebuvo. Verslininkas tikisi, kad naujas statinys papuoš Savanorių prospektą.
„Tai – viena pagrindinių Kauno gatvių. Norisi, kad joje esantys pastatai atrodytų gražiai“, – kalbėjo verslininkas.
Liko tik tuščias sklypas
Priešais vis dar stovintį medinuką, kurio vietoje iškils baldų salonas, Utenos gatvėje 1 daug metų buvo taip pat vieno aukšto medinis namas su mansarda. Jis pastatytas 1887 metais, vėliau ne kartą remontuotas, bet nebuvo labai pakeistas.
Ne vienus metus vienoje jo dalyje niekas negyveno, kitoje dalyje veikė būrimo salonas. Pastatas ne kartą degė, pastarąjį kartą gaisras kilo 2020 metų kovo 31-osios vakare.
Tada liepsnas gesintos net penkiomis ugniagesių automobilinėmis cisternomis. Namas stipriai apdegė, bet liko stovėti sienos. Po kurio laiko pastatas buvo nugriautas.
Dabar tuščias sklypas aptvertas. Pastato, o dabar jau tik tuščio sklypo savininkas nuo 2013 metų yra kaunietis verslininkas Vytautas Mickūnas. Jis sakė turintis planų pastatyti naują namą ir papuošti šią Kauno vietą. Pasak verslininko, dabar rengiamas detalusis planas, bet darbai vyksta lėtai.
„Jei gausime leidimą toje vietoje pastatyti tai, ką norime, tada apie planus ir papasakosiu. Kol kas girtis nenoriu. Tikiuosi, kad situacija bus aiškesnė po pusmečio“, – tikino V. Mickūnas.
Verslininkas taip pat pasidžiaugė, kad priešais jo valdas esantį seną medinį namą įsigijo garsus krepšininkas ir naują pastatą norima pastatyti sparčiai. Nei Savanorių prospekto 174-uoju, nei Utenos gatvės 1-uoju numeriu pažymėti namai nebuvo saugomi paveldo.
Degė net tris kartus
Puikioje Savanorių prospekto vietoje prie Žaliakalnio šlaito stūkso ir 63-iuoju numeriu pažymėto namo liekanos. Dviejų aukštų medinis pastatas su mansarda jau ne vienus metus negyvenamas. Jame vis kildavo gaisrai, po paskutinio įvykio pastatas liko be stogo.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2017 metų kovo 12-osios rytą šiame apleistame pastate smilko čiužinys. Per gaisrą nukentėjo benamis. Tų pačių metų spalio 20-ąją apie vidurdienį namo pirmajame aukšte atvira liepsna degė šiukšlės.
Dar vienas gaisras pastate įsiplieskė 2019 metų lapkričio 26-osios naktį. Apdegė antrojo aukšto patalpos ir pastato konstrukcijos, buvo nuardytas stogas. Namas nebuvo saugomas paveldo, tačiau yra paveldo saugomoje Žaliakalnio zonoje.
Apdailai naudos medieną
Dabar šis namas aptvertas, susandarinti pirmojo aukšto langai. Prieš metus namą įsigijo kaunietis verslininkas Jonas Stadalninkas ir jo įmonė. Verslininkas užsiima renginių įgarsinimu ir tiesiogine jų transliacija.
Vyras pasakojo, kad pats užaugo netoli šio pastato ir jis jam visada patiko, žavėjo medinė jo architektūra.
„Namą, kuriame anksčiau buvo 12 butų, planuoju atnaujinti. Pastatas bus mūrinis, jame įrengsime 10 butų, vieną jų ketinu pasilikti savo šeimai. Atnaujinus namo fasadas bus papuoštas medienos apdaila, taip, kaip buvo anksčiau, nes fotografijų ir kitos medžiagos yra likę“, – planus atskleidė J. Stadalninkas.
Prie namo nebuvo suformuoto žemės sklypo, verslininkas tikėjosi, kad tai pavyks padaryti per pusmetį. Bet procedūros užsitęsė. Kaunietis viliasi, kad po kelių mėnesių dokumentai bus sutvarkyti ir kitų metų pavasarį ar vasarą prasidės namo atnaujinimo darbai. Verslininkas pasakojo, kad nors pastatą užtvėrė, į jį vis dėlto bando lįsti benamiai, į kiemą kažkas vis primeta šiukšlių.
„Tvorą ir pastatą dengiančias plokštes tenka atnaujinti kiekvieną mėnesį, bendrauju ir su saugos tarnyba, kad šį statinį apžiūrėtų dažniau. Tai kainuoja. Bet tikiu, kad kai namas bus atnaujintas, bus atkurta didžiausia jo vertė – išskirtinė jo architektūra“, – sakė J. Stadalninkas.
Lankėsi ir garsūs žmonės
J. Stadalninko namas nebuvo saugomas paveldo, tačiau jis – istorinis. Didelis sklypas tarp Savanorių prospekto, Telšių bei A. Mackevičiaus gatvių nuo 1893 metų priklausė bajorams Tiškoms.
XIX amžiaus pabaigoje Savanorių prospekto 63-iajame sklype buvo pastatytas medinis vieno aukšto namas su mansarda, jame buvo įrengti 8 nuomojami butai. 1908 metais pastatą įsigijo medienos prekybą besivertęs Andrius Venckūnas.
1923 metais be brėžinių buvo užstatytas antrasis aukštas. Nuo 1925-ųjų ketverius metus šiame name butą nuomojosi Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė – garsaus kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio sutuoktinė, lietuvių rašytoja, visuomenės veikėja, literatūros ir meno kritikė, dramaturgė, poetė, vertėja.
Ji šią vietą pasirinko neatsitiktinai, mat tuo metu dirbo visai netoliese įsikūrusioje „Saulės“ mokytojų seminarijoje, dėstė lietuvių kalbą. Rašytiniuose šaltiniuose užfiksuotas ir įspūdingas S.Kymantaitės-Čiurlionienės svečių sąrašas – tai Juozas Tumas-Vaižgantas, Vincas Mykolaitis-Putinas, Jonas Mačiulis-Maironis, Vydūnas.
1943 metais namas buvo nacionalizuotas. Atkūrus šalies nepriklausomybę išlikęs nekilnojamasis turtas buvo grąžintas paveldėtojams. Pastaruosius 10 metų namas stovėjo apleistas.
Daugiau šia tema
Naujove savininkai iš karto susidomėjo
Saulius Rimas
Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas
„Savanorių prospekto ir K. Petrausko gatvių sankirta neįeina į paveldosaugininkų saugomas teritorijas. Čia stovintis Savanorių prospekto 174-asis pastatas taip pat nebuvo saugomas, jis neturi vertingųjų savybių ar bent jų požymių. Naujas komercinės paskirties pastatas, kurio projektiniai pasiūlymai paviešinti, turėtų atrodyti geriau nei apleistas ir nevertingas medinis namas.
Panaši situacija ir dėl Utenos gatvės 1-ojo sklypo. Čia jokie paveldosauginiai apribojimai taip pat netaikomi. Savanorių prospekto 63-iasis pastatas taip pat nebuvo saugomas, bet jis yra vizualinėje apsaugos zonoje. Jei pastato savininkas tikrai įgyvendintų pažadus ir atnaujinto namo apdaila būtų atkurta tokia, kokia buvo, tokį reiškinį reikėtų tik sveikinti.
Per 7 metus, kai Kaune veikia paveldosauginė programa, kuria remdamasi savivaldybė padengia dalį vertingų pastatų atnaujinimo darbų, ja pasinaudojo tik 3 medinių namų savininkai. Šiais metais atsirado naujovė. Savivaldybė gali padengti iki 75 proc. medinių namų, kurie yra saugomi paveldo arba yra paveldo apsaugos zonose, atnaujinimo darbų. Šiais metais tokia galimybe panoro pasinaudoti iš karto 4 medinių namų savininkai.
Yra ir dar viena naujovė. Jei pastatai saugomi arba yra paveldo apsaugos zonose, atliekant paprastąjį remontą, nieko nekeičiant, tam nereikia statybos leidimo, tyrimų, projekto. Tai supaprastina tokių pastatų savininkų galimybes namus remontuoti.
Tokia galimybė turėtų būti ypač patraukli medinių namų savininkams. Namų savininkai savivaldybei tik turi pateikti remonto darbų sąmatą ir dalis jų bus apmokėta.“
Meistrai išpjovė lygiai tokias pat naujas lentas
Minties Rate akį traukia 6-uoju numeriu pažymėtas žalias medinis namas. Matyti, kad jis kruopščiai atnaujintas. Privačiame name gyvena kauniečių Mildos ir Kęstučio Baranauskų šeima.
M. Baranauskienė pasakojo, kad medinis namas buvo pastatytas 1926 metais. Dalis jo pastaruoju metu priklausė vienai architektei, po jos mirties kauniečiai ir įsigijo seną nekilnojamąjį turtą. Namas buvo labai prastos būklės, bet naujieji jo savininkai negalvojo vietoj jo statyti kitokio tipo pastatą.
Išardę senas pastato sienas meistrai išpjovė lygiai tokias pat naujas lentas, namas buvo nudažytas tokia spalva, kokia buvo tarpukariu. M.Baranauskienė sakė, kad atnaujinti medinį namą nėra paprasta, darbai užtruko 3 metus.
„Mums pasisekė, kad dėl viso namo remonto sutarėme su kaimynais ir pavyko prikelti medinį namą“, – džiaugėsi M. Baranauskienė.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
