Daugiau kaip 1,2 mlrd. eurų investicijų, 53 investuotojai, 7800 sukurtų darbo vietų, 185 ha bendro užstatyto ploto, 0,83 proc. tiesiogiai sukuriamo šalies BVP – tokius naujausius Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) rodiklius Kauno rajono savivaldybės vadovams pateikė šios zonos valdymo bendrovės direktorius Vytas Petružis.
„Nei pandemija, nei karas Ukrainoje investuotojų nesustabdė: pagal įsisavintą plotą šie metai yra vieni geriausių“, – pastebėjo direktorius.
Ieško laisvų sklypų
Susitikime, kurį inicijavo Kauno rajono savivaldybės tarybos Ūkio ir darnios plėtros komiteto pirmininkė Violeta Boreikienė, buvo diskutuojama ir apie galimybes plėsti LEZ teritoriją, skelbiama Kauno rajono savivaldybės pranešime.
V.Petružis prisiminė, kad pradiniame Kauno LEZ kūrimosi etape jos teritoriją Vyriausybė gerokai „apkarpė“, nes netikėjo projekto sėkme. Šiandien Kauno LEZ yra viena sparčiausiai augančių Baltijos šalyse, todėl, pasak direktoriaus, laikas galvoti apie plėtrą, pirmiausiai prie jos prijungiant keletą besiribojančių valstybinės žemės sklypų. LEZ vadovai taip pat yra apžiūrėję 159 ha sklypą Užliedžių seniūnijoje bei 40 ha sklypą Jonavos savivaldybėje.
Kauno rajono mero pavaduotojas Antanas Nesteckis pastebėjo, kad tokias Kauno LEZ vizijas reikėtų derinti su geležinkelio magistralės „Rail Baltica“ projektu ir oro uosto plėtros planais. „Visus šiuos planus reikėtų dėti ant vieno stalo ir ieškoti geriausių sprendimų“,– kalbėjo vicemeras.
Kas lemia LEZ patrauklumą?
Kalbėdamas apie Kauno LEZ sėkmės formulę, V. Petružis išskyrė keletą faktorių. Pirmiausiai, tai patogi geografinė padėtis, puikus susisiekimas visomis kryptimis bei reikiamų kompetencijų darbuotojai. Maždaug 50 proc. Kauno LEZ darbuotojų sudaro kauniečiai, 30 proc. – Kauno rajono gyventojai, likusi dalis – iš Vilniaus, Jonavos, Kaišiadorių savivaldybių, kitų vietų.
Dar vienas investuotojų ypač vertinamas faktorius – kuriama patraukli zonos infrastruktūra.
V.Petružis dėkojo Kauno rajono merui Valerijui Makūnui už tai, kad savivaldybė aktyviai dalyvauja šiame procese, taip pat už tai, kad greitai vyksta su statybomis susijusios biurokratinės procedūros. „Tai leidžia įmonėms per trumpą laiką įsikurti ir pradėti veiklą. Pavyzdžiui DPD ir „Hella“ startavo per 10 mėnesių, „Freda“ per 12 mėnesių, „Continental“ per 15 mėnesių“, – prisiminė V. Petružis. Informacija apie palankią verslui aplinką, pasak LEZ valdymo įmonės direktoriaus, labai svarbi potencialiems investuotojams.
Sprendžia socialines problemas
V.Makūnas informavo V. Petružį apie Pelenių kaime planuojamą įrengti naują vandenvietę, kuri kokybišku vandeniu aprūpins Karmėlavos seniūnijos gyventojus ir LEZ teritorijoje esančias įmones. Kartu su Kauno miesto savivaldybe kuriama vieninga transporto sistema turėtų iš esmės pagerinti keleivių pavėžėjimą į priemiestines seniūnijas, taip pat ir LEZ.
Mero teigimu, LEZ teritorijoje galėtų atsirasti ir vaikų darželis. „Jei būtų poreikis ir verslininkai skirtų patalpas, savivaldybė galėtų teikti tokią paslaugą“, – siūlė veiklos modelį V. Makūnas.
Naujakuriai vėl investuoja
Savivaldybės atstovai aplankė Kauno LEZ naujakurius – lenkiško kapitalo stiklo gamyklą „Press Glass“. Bendrovė pasiryžusi per trejus metus įdarbinti 240 darbuotojų. Gamykla Kauno rajone pilnu pajėgumu pradės dirbti 2023 metais ir galės pagaminti apie 1,5 mln. kvadratinių metrų dvigubo ir trigubo sluoksnio stiklo paketų per metus.
Plėtros planus pristatė ir vienos moderniausių Europoje baldų gamyklos „Freda“ vadovai. 2019 metais Kauno LEZ teritorijoje įsikūrusi gamykla šiemet investavo į naujų sandėlių statybą. Pasak vieno įmonės akcininkų Virginijaus Brundzos, bendrovė investuoja ne tik į naujas technologijas, įrangą, bet ir į darbuotojus. „Norime, kad jie gerai jaustųsi, džiaugtųsi gyvenimu, keliautų“, – kalbėjo verslininkas.
