Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad Lietuvoje nuo karo prisiglaudusių ukrainiečių vaikai vis dar laukiami Lietuvos švietimo įstaigose, mokyklos priimti galėtų dar iki 26 tūkst. ukrainiečių.
Šios savaitės ministerijos duomenimis, Lietuvos ugdymo įstaigose registruota per 13 tūkst. vaikų, atvykusių iš Ukrainos – nors pabėgėlių pikas fiksuotas pavasarį, šiuo metu kiekvieną savaitę vis dar sulaukiama atvykstančiųjų. Darželiuose, pasak ministerijos, ukrainiečiams yra dar apie tris tūkstančius vietų.
Ministerijos atstovai ketvirtadienį nuotoliniu būdu vykusioje tiesioginėje transliacijoje ukrainiečių šeimoms, atvykusioms į Lietuvą kartu su vaikais, pristatė, kokias švietimo paslaugas ukrainiečių vaikai gali gauti Lietuvoje, kaip vyks ugdymas, priėmimas į universitetus ir profesinio mokymo įstaigas, pagalba.
J. Šiugždinienė pabrėžė, kad pagrindinis tikslas yra užtikrinti, jog ukrainiečių vaikai mokyklose jaustųsi gerai, bendruomenės dalimi.
„Noriu visus paraginti drąsiai registruotis į mokyklas, taip pat ir tuos vaikus, kurie mokosi nuotoliniu būdu Ukrainos mokyklose. Praėjusią savaitę buvau susitikusi su Ukrainos švietimo ir mokslo ministru, perduodu jo linkėjimus, taip pat raginimą registruotis į mokyklas, nes tai galimybė vaikams ne tik mokytis mokykloje, bet ir pramokti lietuvių kalbos, susirasti draugų“, – pranešime cituojama J. Šiugždinienė.
Europos Komisijos „Eurydice“ tinklo šių metų duomenimis, Lietuva yra viena iš devynių šalių, sėkmingai padėjusių integruotis bendrojo ugdymo mokyklose daugiau nei pusei atvykusių vaikų ir jaunuolių.
Mokiniai mokosi lietuvių ar tautinių mažumų mokyklose, nuotoliniu būdu Ukrainos valstybės patvirtintose mokyklose, arba ukrainiečių mokyklose, kurios iš ministerijos yra gavusios leidimą mokyti pagal ukrainietišką programą. Tokių mokyklų Lietuvoje yra keturios, tikėtina, kad jų skaičius didės.
Individualus ugdymo planas
Kiekvienam iš Ukrainos atvykusiam mokiniui sudaromas individualus ugdymo planas, pritaikytas mokinio galioms ir poreikiams. Visų pirma, atvykusiam mokiniui skiriamas adaptacinis laikotarpis karo, vietos pakeitimo, persikėlimo stresui įveikti. Tas laikotarpis būna įvairios trukmės, individualus, per mokslo metus gali būti koreguojamas pagal situaciją. Adaptaciniu laikotarpiu mokiniai susipažįsta su aplinka, su bendraamžiais klasėse, dalyvauja neformaliojo švietimo veiklose, gauna emocinę pagalbą.
Ugdymas ukrainiečiams gali būti organizuojamas trimis būdais – mokantis bendrose klasėse su bendraamžiais, mokytis išlyginamosiose ir mažesnėse išlyginamosiose mobiliosiose grupėse.
Visi mokiniai, atvykę iš Ukrainos ir registruoti Lietuvos mokyklose, skirtingomis apimtimis ir tempu privalo mokytis lietuvių kalbos pagal kalbos mokėjimo lygius (A1–B2). Lietuvių kalbai mokytis gali būti sudaromos ir išlyginamosios klasės, ir šios kalbos ukrainietis gali mokytis kartu su kitais bendrosiose klasėse.
Vaizdo konferencijoje dalyvavęs Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus akcentavo, kad visi Lietuvoje apsistoję ukrainiečiai vaikai, kurie mokosi tiek Lietuvos mokyklose, tiek ir nuotoliu Ukrainos mokyklose, gali gauti tokią pačią socialinę paramą, kaip ir kiti Lietuvoje gyvenantys vaikai.
Mokiniams priklauso nemokamas maitinimas mokyklose, taip pat ir parama mokinio reikmėms įsigyti, jeigu pastaruoju atveju pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį mažesnės negu 220 eurų. Ukrainiečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga, turi teisę gauti vienkartines išmokas, vaiko pinigus iki 18 metų ir kitas išmokas.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje oficialiai registruoti 68 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos, maždaug 18,5 tūkst. iš jų – mokyklinio amžiaus.
