Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį lankėsi Rukloje įsikūrusiame Vokietijos brigados Lietuvoje priešakinės vadavietės štabe, kur susitiko su kariais iš Vokietijos.
Susitikime dalyvavo į Lietuvą šią savaitę atvykę Vokietijos 41-osios brigados bataliono kariai, taip pat nuo rugsėjo Lietuvoje nuolatiniam buvimui dislokuoto brigados valdymo elemento kariai ir jų vadovybė, rašoma Prezidentūros pranešime žiniasklaidai.
Prezidentas vizito metu domėjosi Vokietijos karinių vienetų pasirengimu priešakinei gynybai ir įvairioms kovinėms užduotims, kartu su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu stebėjo Gaižiūnų poligone vykstančias bendras Lietuvos ir Vokietijos karių pratybas „Greitas grifonas“.
„Noriu pasidžiaugti, kad Vokietija laikosi savo prisiimtų įsipareigojimų – iki šiol investavusi į mūsų šalies karinę infrastruktūrą, tai tęsia toliau. Madride vykusiame NATO viršūnių susitikime priimti sprendimai yra įgyvendinami, tai demonstruoja papildomų karių Lietuvoje dislokavimas ir šiuo metu vykstančios dvišalės pratybos“, – sakė šalies vadovas.
Prezidento teigimu, turime toliau stiprinti NATO rytinį sparną ir įtvirtinti regiono saugumo architektūrą, o tam būtinas sklandus Lietuvos ir Vokietijos karinis bendradarbiavimas. Pasak šalies vadovo, bendros lietuvių ir vokiečių karių pratybos padės ateityje užtikrinti abiejų šalių kariuomenių padalinių kokybišką pasirengimą ir aukštą sąveikavimo lygį.
Šalies vadovas pabrėžė, kad privalome nepamiršti ir savo kaip priimančiosios šalies įsipareigojimų – Lietuva turi užtikrinti reikiamą infrastruktūrą papildomoms karinėms pajėgoms iš Vokietijos.
„Turime išlaikyti tinkamą Lietuvos krašto gynybos sistemos finansavimą, toliau plėtoti ir gerinti karinę, logistinę, apgyvendinimo infrastruktūrą“, – teigė Prezidentas.
Siūlo kitų metų biudžete numatyti skolinimosi gynybai galimybę iki 3 proc. BVP
G. Nausėda siūlo kitų metų valstybės biudžete numatyti galimybę krašto apsaugai skolintis iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), nes dabar suplanuotų lėšų gali nepakakti.
Jo teigimu, ketinimai kitąmet krašto apsaugai palikti 2,5 proc. BVP finansavimą neatitinka deklaracijų apie būtinybę modernizuoti Lietuvos kariuomenę ir siekių gerinti NATO sąjungininkų priėmimą šalyje.
„Biudžeto lėšos, numatytos krašto apsaugai, lieka 2,5 proc. lygio. Tuo pat metu šnekame labai gražias deklaracijas, kartojame apie tai, kad reikia padidinti tiek mūsų priimančios užsienio kovinę galią, šalies patrauklumą, infrastruktūrą tobulinti, modernizuoti mūsų kariuomenę, didinti bendrąjį mūsų karių pasirengimą. Tai iš tiesų yra labai gražios deklaracijos, bet jos, nepamirškime, turi būti pagrįstos ir konkrečiais finansiniais ištekliais“, – pirmadienį Rukloje žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Todėl manau, kad turime turėti tam tikrą biudžeto lankstumą, sakykime, tie patys 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto, tačiau numatant galimybę skolintis iki 3 proc. BVP, geriau atlieptų šiems ambicingiems tikslams“, – teigė jis.
Prezidentas pabrėžė, kad ši galimybė leistų sutaupyti laiko priimant sprendimus, jeigu kiltų tokia būtinybė.
„Kadangi laiko faktorius yra ne mūsų naudai, mes turime išnaudoti laiką kaip galima optimaliau, geriau. Ir dėl tos priežasties manau, kad tikrai turime matyti, kas vyksta regione, kokios grėsmės kyla, ką daro kitos NATO valstybės, esančios tame pačiame regione. Štai Estijos sprendimas padidinti krašto apsaugos finansavimą iki 2,9 proc. BVP, nekalbu jau apie Lenkiją, kur krašto apsaugai numatytas finansavimas didėja daugiau kaip iki 4 procentų“, – sakė G. Nausėda.
Vyriausybė praėjusią savaitę pasiūlė krašto apsaugai skirti daugiau nei 1,77 mlrd. eurų arba 2,52 proc. prognozuojamo BVP.
Kitų metų valstybės biudžeto projekte taip pat numatyta galimybė papildomai skolintis krašto apsaugai išlaikyti tuo atveju, jeigu, pagerėjus ekonomikos prognozėms, anksčiau skirtų lėšų pritrūktų pasiekti 2,52 proc. BVP ribą. Valstybei būtų galima skolintis tiek, kiek reikia šiai ribai pasiekti.
Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys teigė, jog daugiausiai gynybai skiriamų asignavimų bus naudojama karinės technikos modernizacijai ir įsigijimui bei personalo didinimui, jo mokymams.
„Tai, visų pirma, yra modernizacija ir įsigijimai, kur pastaraisiais metais užima 30 proc. nuo bendro biudžeto. Reikia neužmiršti, kad kuo daugiau technikos, ginkluotės mes įdiegiame į Lietuvos kariuomenę, tuo reikalingi didesni asignavimai personalo mokymui“, – Rukloje sakė generolas leitenantas.
„Personalo didinimas yra taip pat aktualus, nes turim aiškius planus, kad mes turim turėti nemažiau kaip vieną labai aukštos parengties brigadą, kitą vidutinės parengties brigadą ir turim rezervinę brigadą turėti“, – pridūrė V. Rupšys.
Jis taip pat nurodė, jog atsižvelgus į augančias kainas norėtųsi didesnio finansavimo, skiriamo kariuomenei.
„Vertinant infliaciją ir energetikos kainų šuolį mes skaičiuojame, kad tų pinigų visą laiką reiks daugiau nei mes norim. Politikai sprendžia kiek mums duos, su tiek gyvensim, tokį pajėgumą ir turėsim“, – kalbėjo kariuomenės vadas.
Vyriausybei pritarus biudžeto projektui, dabar jis bus svarstomas Seime.
