Naujuose automobiliuose laisvų rankų įranga tampa bazinės komplektacijos dalimi, bet statistika rodo, kad vairuotojams sunkiai sekasi atsiplėšti nuo mobiliųjų telefonų. Atvirkščiai, šiemet neleistino ryšio priemonių naudojimo atvejų registruota daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Pasak ekspertų, nėra kito kelio kaip kuo plačiau šviesti apie pavojus, kylančius dėmesį nuo eismo nukreipus tik akimirkai.
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2021 m. nustatyta daugiau kaip 42 tūkst. pažeidimų, kai vairuotojai nepaisė draudimo rankomis naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis. Neleistinas buvimas ryšio zonoje pernai sudarė netoli 4 proc. visų Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų.
Praėjusiais metais iki rugpjūčio 31 d. „verslininkų“ prie vairo nustatyta 29 656, o tuo pačiu laikotarpiu šiemet – 34 661. Galimas daiktas, patruliai įsigijo stipresnius žiūronus, tačiau mažų mažiausiai galima teigti, kad mobiliuoju telefonu kelyje toliau naudojasi daugybė vairuotojų.
Vairavimo instruktorė ir saugaus eismo specialistė Solveiga Dambrauskaitė teigia dažnai stebinti kitų vairuotojų elgseną. Iš pažiūros, mažiau vairuotojų rankose turi telefonus nei prieš keletą metų, tačiau pašnekovės vertinimu, jų vis tiek yra per daug.
„Vairuojant ir žiūrint į telefoną, kelias lieka antrame plane ir kyla pavojus eismo saugumui. Tai įprastai nėra pirmos būtinybės naršymas telefone. Apskritai tą ryšio įrenginį žmonės turi kaip kokį psichologinį pagalbininką, ramiau jaučiasi jį laikydami šalia savęs, patenkina norą būti pasiekiamam bet kuriuo metu ir neatsilikti nuo naujienų“, – svarsto S. Dambrauskaitė.
Laikyti nepasiekiamoje vietoje
Ekspertė šypteli, kad po vairuotojo sėdyne telefono nuo savęs slėpti nereikėtų, nes jis bet kuriuo momentu gali atsidurti po pedalais ir pakenkti vairavimui.
„Jeigu įrenginys padėtas šalia ant keleivio sėdynės, net būdamas rankinėje ar kuprinėje jis palyginti lengvai pasiekiamas, o krapštymasis daiktuose važiuojant gali sukelti dar didesnį pavojų“, – sako S. Dambrauskaitė, pridurdama, kad žinant savo silpnybę naršymui, geriausia telefoną laikyti nepasiekiamoje automobilio vietoje: krepšyje ant galinės sėdynės ar bagažinėje.
Dar labai svarbu, kad mobilusis telefonas nesuskambėtų, nevibruotų ir šitokiu būdu neblaškytų vairuotojo dėmesio. 50 km/val. greičiu judantis automobilis kiekvieną sekundę įveikia beveik 14 metrų, o važiuojant automagistralėje 130 km/val. greičiu – net 36 metrus. Tokią atkarpą transporto priemonė yra iš dalies nevaldoma žvilgsnį nuo kelio nukreipus tik vienai sekundei.
„Jei „Messengerio“ žinutės be perstojo žybsi, kyla noras pažiūrėti, kas taip intensyviai rašo, tad reikėtų išjungti pranešimus ir susikaupti į vairavimą. Galiausiai, naudotis laisvų rankų įranga, tada svarbių skambučių nepraleisime“, – pataria pašnekovė.
Ramybė automobilyje
S. Dambrauskaitės manymu, vaikų įtraukimas į spalvotąjį ekraną turi lygiai tokį pat psichologinį efektą, ar tėvai šį auklėjimo metodą taikytų namuose, ar automobilyje. Tačiau esminis skirtumas – vaikų emocionalumas ir judėjimas. Pavyzdžiui, namuose telefonu besinaudodami vaikai gali laisvai judėti ir norėdami parodyti tai, ką įdomaus pamatė telefone, jį gali atnešti tėvams. Tuo tarpu važiuojant automobiliu, vaiko naudojimasis telefonu gali kelti pavojų saugiam vairavimui arba trukdyti sukaupti dėmesį į vairavimą: vaikas, įnikęs į telefoną, gali netikėtai sureaguoti, sušukti, klausinėti arba stengtis parodyti tėvams matomą turinį telefone.
„Su bet kokio amžiaus vaiku, pradedant nuo kūdikystės, galima bendrauti, susitarti ir turėti labai smagias keliones prisitaikant prie vaiko poreikių. Ne visuomet išeina be sustojimo važiuoti tokius ilgus atstumus kaip keliaujant vienam – tai reikia suvokti ir kantriai prisitaikyti, tačiau būtina pasikalbėti su vaiku, kad besinaudodamas telefonu jis nepultų rodyti visko, ką įdomaus pamatė. Reikėtų susitarti su vaiku, kad apie tai bus galima kartu pažiūrėti tada, kai kelionės tikslas bus saugiai pasiektas“, – pastebi saugaus eismo specialistė.
Kitas ekranas, panaši problema
Kalbėdama apie naujausias skaitmenines autosistemas, S. Dambrauskaitė pripažįsta, kad bet koks dėmesio nukreipimas nuo kelio ilgina reakcijos laiką ir didina stabdymo kelią, tad jei nežiūrime į telefono ekraną, bet susitelkiame į užduotį automobilio ekrane, kur integruota daug telefono funkcijų, tai lygiai žalinga eismo saugumui.
„Nemažai esminių naujų automobilių funkcijų yra valdoma ne fiziniais mygtukais, o skaitmeniniame ekrane, reikalaujančiame nukreipti žvilgsnį nuo kelio. Čia reikia tiesiog įgūdžio ir įpratimo. Man neretai tenka keisti automobilius – būna, atsisėdusi net nesuprantu, kaip įjungti šildymą ar sustiprinti ventiliatorių. Ne laikas ir ne vieta tokias funkcijas aiškintis važiuojant. Arba pasiaiškinti saugiai sustojus, arba važiuoti su esamais nustatymais“, – įspėja S. Dambrauskaitė.
Jeigu automobilis naujas, tačiau naudojamas nuolat, savininkas turėtų skirti laiko ir išmokti ekrane valdomas funkcijas, kad vairuojant tai būtų taip pat automatiška kaip spausti fizinius mygtukus. Sistemų reguliavimas, pasak specialistės, nepadidina eismo įvykio rizikos, jei iš anksto žinome, ką daryti, o ne mokomės vairuodami.
„Biurokratinis skirtumas dėl variklio veikimo gal yra fiksuojant administracinį nusižengimą, bet praktiškai svarbiausia švietimas, vairuotojų sąmoningumo skatinimas“, – tvirtina pašnekovė, paklausta apie siūlomus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimus.