„Stengiausi bendradarbiauti, išgirsti ir greičiau spręsti iškilusias problemas seniūnijose, bendruomenėse bei atstovauti gyventojų interesus. Diskusijos, pokalbiai, susitikimai su gyventojais leido geriau suprasti, suvokti gyventojų poreikius, lūkesčius, atsakyti į jiems rūpimus klausimus arba nukreipti pas atsakingus darbuotojus, kad klausimai būtų sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka. (…) Nuoširdžiai kviečiu bendradarbiauti“, – taip savo veiklos 2021-aisiais ataskaitą baigia vienas iš Kauno rajono savivaldybės tarybos narių, prieš tai išvardinęs, ką konkretaus nuveikė, kur dalyvavo, kaip pateisino jį išrinkusių pakaunės gyventojų pasitikėjimą, ko nepasisekė atlikti.
Žvelgiant į miesto valdžią pro interneto „langą“
Miesto savivaldybės interneto puslapyje vaizdelis kitoks, – kauniečiai rinkėjai neturi galimybės viešoje erdvėje pamatyti savo išrinktų tarybos narių surašytų veiklos ataskaitų. Nei pamečiui, nei besibaigiant visai ketverių metų trukmės kadencijai. Ir pačius išrinktuosius gal kur nors sutikę iš veido net nepažintų, nes rinko „urmu“, pagal sąrašą. O kai šie tapo miesto politikais, juk ne kiekvienas jų „eina į žmones“, kad pabendrautų ir „iš pirmų lūpų“ išgirstų, ko labiausiai reikia, kokių sprendimų gyventojai tikisi sulaukti iš savos valdžios. Šiaip iš gatvės atėjęs juk neprieisi nei prie savivaldybės tarnautojų, nei juo labiau – prie miesto mero.
O juk buvo tokie, sakyčiau, nelabai seni laikai, kai nepriklausomoje Lietuvos valstybėje nuo rinkėjų Kauno valdžia neatsitverdavo mechaniniais barjerais, leidimų sistema, vis sudėtingesnėmis interesantų atžvilgiu tampančiomis „tvarkomis“, taisyklėmis, „suderinimais“. Buvo laikai, kai Kaune žurnalistai galėdavo paskambinti (savo tiesioginiam darbui gavę savivaldybės tarnybinių telefonų, kuriuos apmoka mokesčių mokėtojai, numerių sąrašą) tiek galinčiam suteikti konkrečios informacijos bet kuriam administracijos tarnautojui, merui ar jo pavaduotojams. Buvo ir merų, kurie priiminėdami (bent kartą per mėnesį) Kauno gyventojus jiems asmeniškai rūpimais klausimais, pasikviesdavo dalyvauti ir žurnalistus. Kad šie aiškiau žinotų, su kokiomis problemomis žmonės susiduria, ir kaip jas sprendžia vietos valdžia.
Dabar miesto politinė valdžia, kuri lyg ir turėtų pagal įstatymą būti atskirta nuo vykdomosios (savivaldybės administracijos), pastarajai yra apribojusi tiesioginį bendravimą su žiniasklaida. Tam pakako prieš keletą metų Kauno mero patarėjui (buvusiam) paaiškinti savivaldybės administracijos direktoriui (irgi – buvusiam), kokį įsakymą reikia pasirašyti, ir tapo realybe trukdymas visuomenės informavimo priemonių atstovams operatyviai (ne per savaitę ar dar ilgesnį laiką nuo dienos, kai pateikei klausimus) gauti atsakymus. Tarp kitko, įstatymas numato žurnalistui gauti informaciją, jei klausimas nesudėtingas, – tuoj pat, kai paklausi. Jei sudėtingas, – kitą dieną, jei reikia atsakymui parengti daugiau laiko, – po kelių dienų. Bet praktiškai būna visaip.
Anais, „raudonais“, laikais egzistavo Glavlitas, tikrinęs, beje, visų redakcijų žurnalistų parašytus tekstus, kad ko nors antisovietinio juose nepasitaikytų. O kaip pavadinti dabartinę cenzūrą? Kam tiek daug savivaldybėje tarpininkų tarp informacijos teikėjų ir žurnalistų, realizuojančių visuomenės teisę daugiau žinoti apie tą vadinamą viešąjį administravimą? Juk ne apie namų interjerus ar kas su kuo miega, ar darbo metu baidarėmis plaukioja, – klausinėja žurnalistas, paskambinęs valstybės tarnautojui arba politikui. Tad kas dabar Kauno miesto savivaldybėje bijo, kad kvalifikuotas, puikiai savo darbą išmanantis specialistas ką nors ne taip pasakys“? Kodėl taip nepasitikima žmonėmis, kurie į valstybės tarnybą, tikėkim, visi be išimties pateko, laimėję savivaldybės konkursus bei įveikę rimtas atrankas? Kodėl iš jų atimta teisė kalbėti, prieš tai „nesuderinus su kuo reikia“?
Prieiga netolimais laikais
Kadangi profesionalioje žurnalistikoje esu jau ne vieną dešimtmetį, galiu palyginti, kaip klostėsi bendradarbiavimas su politine ir vykdomąja Kauno miesto valdžia anksčiau, o kaip dabar. Į labai tolimą „anksčiau“ nekeliaudama, priminsiu, kaip buvo, tarkim, maždaug prieš dešimtmetį.
2014-ųjų pradžia. Iš anksto nepaskambinusi, per keletą „pakopų“ nederinusi vizito“, laisvai patenku į savivaldybės antrąjį aukštą, teiraujuosi sekretorę Violetą, ar labai užimtas administracijos direktorius. Ši pasako: „tuoj paklausiu“ ir netrukus pakviečia užsukti į tuometinio administracijos vadovo, diplomuoto teisininko Dainiaus Ratkelio kabinetą. Kalbamės apie miesto biudžeto pajamų planą, apie galimą efektyvesnę savivaldybės veiklą bei priemones, naudojant viešuosius finansus (mokesčių mokėtojų pinigus), taupyti kiekvieną asignavimams skirtą litą.
Deja, sutaupyti 2013-aisiais nesisekė, nes, kaip aiškino administracijos vadovas, vis koją pakiša ankstesnių miesto valdžių paliktos „bombelės“. Viena tokia, kurios užuomazgos buvo dar 2005-aisiais, pasibaigė taikos sutartimi ir savivaldybės prievole iškart sumokėti privačiai bendrovei 12 milijonų litų. Teismai tęsėsi keletą metų, viliantis, jog ieškinį pavyks sumažinti. Bet buvęs administracijos vadovas paskubėjo su privatininkais pasirašyti taikos sutartį (netgi negavęs Kauno tarybos pritarimo) ir…buvo išrinktas į Seimą. Vienu metu, kaip 2014-aisiais pasakojo administracijos direktorius D. Ratkelis, savivaldybė dalyvauja bent keliuose šimtuose teisminių procesų.
O kaip yra dabar?
Būna, pakalbini telefonu kokį tarnautoją, tas maloniai pasakoja apie darbą, sprendžiamas problemas, bet paskui perspėja: „tik nerašykit, ką sakiau, nes aš neturiu teisės teikti informacijos, negavęs leidimo. Geriau atsiųskite klausimus raštu, suderinsim, ir gausit atsakymus“.
Kaip tai atrodo praktiškai: skambutis politinio pasitikėjimo figūrai (mero patarėjui). Šis mandagiai išklauso, kas konkrečiai domina portalą „Kas vyksta Kaune“, ir…nieko. Po savaitės tie klausimai pakartojami jau administracijos padaliniui (Ryšių su visuomene skyriui), ir…vėl nieko. Susirasti visų atsakymų Kauno miesto savivaldybės interneto puslapyje nepavyksta. Belieka laukti.
Paprastai savivaldybės administracijos direktoriaus metinė ataskaita, sudaryta iš padalinių vadovų ataskaitos, skelbiama kitų metų pavasarį. Bet, prisiminkim, kad buvusiam verslininkui, 2018-ųjų rudenį tapusiam politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoju, Viliui Šiliauskui (beje, pats jis vengė žurnalistų, o su jais be valdžios „palaiminimo“ pabendravę pavaldiniai susilaukdavo jo priekaištų) 2022-ųjų kovą, klausimus pateikinėjo jau STT. Todėl valdant V. Šiliauskui (2021m.) nuveiktų darbų ataskaitą viešai miesto politikams pateikė administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Baigiantis šiųmetei vasarai, bandau aiškintis apie savivaldybės pateiktus bei apie jos gautus 2021-aisiais ieškinius, apie laimėtas ar pralaimėtas bylas. Nes tai – apie miesto pinigus. Pralaimėjimas dažniausiai reiškia, jog savivaldybei gali tekti atverti kitai teisinio ginčo šaliai visų kauniečių piniginę ir mokėti tai, kas priteista. Neabejoju, kad bent daliai mokesčių mokėtojų rūpi žinoti, kaip tie savivaldai patikėti mokesčiai panaudojami.
Primenu, kaip vieningai praėjusių metų balandį Kauno miesto politikai patvirtino savivaldybės administracijos vadovo V. Šiliausko 2020 metų veiklos ataskaitą. Viešai paskelbtame dokumente visuomenei tuomet buvo pranešta, kad iš viso savivaldybės ir jos administracijos naudai gali būti priteista netoli 4 milijonų eurų (3 794 412,49 Eur.). Teisės ir konsultavimo skyriaus, kurio „svarbiausieji uždaviniai yra atstovauti savivaldybei ir savivaldybės administracijai, ginti jų interesus visų lygių bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose“, pateiktais duomenimis, po keliasdešimt tūkstančių eurų tikėtasi prisiteisti nesumokėto nuomos mokesčio už gyvenamųjų patalpų nuomą bei skolos už žemės nuomą, taip pat – sulaukti (teismo sprendimais) ir nemažų sumų žalos atlyginimo regreso tvarka (sumos, išieškotinos miesto savivaldybei iš gyvenamųjų patalpų nuomininkų ir naudotojų už teiktą energiją UAB „Ignitis“ bei pagal kitus reikalavimus. Daugiausia, savivaldybės nuomone, jai turėjo būti priteista netesybų iš bendrovės „Reklamos arka“, taip pat – ir iš draudimo bendrovės dėl „Reklamos arkos“ netinkamo prievolių vykdymo. 2020-ųjų ataskaitoje paminėti kiti skolininkai.
Tačiau iš pačios Kauno miesto savivaldybės ir jos administracijos, 2020-ųjų IV ketvirčio duomenimis, ieškovų naudai galėjo būti priteista netoli 18 mln. eurų (17 757 199,16 Eur) žalos už gatvėse apgadintus automobilius ir nuvirtusiais medžiais padarytą žalą bei dėl kitų dalykų. Tarp ieškovų tuo metu buvo ir „Reklamos arka“, ir „Kamesta“ , ir kitos įmonės bei pavieniai asmenys.
Miesto politikams šių metų kovą pateiktoje savivaldybės administracijos 2021-ųjų veiklos ataskaitoje neįvardinti nei skolininkai, nei ieškovai. Ir konkrečios pinigų sumos, dėl kurių ieškovai bylinėjosi (ar tebesibylinėja), nutylėtos. Gal kauniečių išrinktiesiems ir taip viskas aišku, arba jie nelabai domisi, kaip savivaldybė valdo jai patikėtas mokesčių mokėtojų lėšas..?
Teisininkų darbo krūvis vis auga
„2021 m. gruodžio 31 d. teismuose buvo nagrinėjama bylų, kuriose Savivaldybės administracija yra pareiškusi reikalavimų priteisti 906 920,58 Eur, o iš Savivaldybės ir Savivaldybės administracijos pareikšta reikalavimų priteisti 14 372 653,39 Eur.,“, – pranešama šiemet politikams pristatytoje ataskaitoje. Šiuos metus Kauno savivaldybė pradėjo turėdama galimybę prarasti keliolika milijonų, o prisiteisti – nepilnai vieną. Tiesa, pasibaigus bylų nagrinėjimui, paaiškėja, kad dažnai priteisiamos kur kas mažesnės pinigų sumos, nei ieškovai reikalavo.
2021 m. iš baigtų bylų 328 laimėtos, o pralaimėtos 52 bylos (jose savivaldybė ir jos administracija buvo ginčo šalimi), 502 bylos baigtos (kai savivaldybė ir jos administracija buvo proceso dalyviu, o ne ginčo šalimi), taip pat 25 bylos baigtos, sudarius taikos sutartį. Baigtose nagrinėti bylose iš savivaldybės buvo reikalaujama 1 774 699 Eur, o priteista tik 10 892,9 Eur (vos 0,61) proc. visų reikalavimų. Bet metų gale nurodyta reikalavimų savivaldybei (ieškinių) suma viršijo 14,5 mln. eurų…
Per 2021 m. ikiteisminių bylų ir bylų teisme, kuriose dalyvavo savivaldybė bei jos administracija buvo net 1 374. Iš jų 440 bylų liko neišnagrinėtos, 21 – sustabdyta, o 841 byla baigta nagrinėti. Tikėtina, jog darbo krūvis savivaldybės teisininkams ir dažnai jos „iš šalies“ samdomiems advokatams nesumažėjęs ir 2022-aisiais. Tik įdomu, kokiu „matu“ visuomenė gali pamatuoti skyriaus, jame dirbančių daugybės tarnautojų ar jiems talkinančių teisininkų darbo efektyvumą? Juo labiau, kai neanalizuojama, kiek viešųjų finansų išleista atlyginimams už teisininkų pastangas saugoti savivaldybės biudžeto lėšas, ir kiek jų pavyko išsaugoti, arba kokia suma – miesto biudžetą papildyti.
Ataskaitoje dar minima, kiek savivaldybė prisiteisė žemės mokesčio skolų (išnagrinėjus net 152 bylas, jai priteista 171 459 eur.). Paaiškinta, kiek vyko pernai bylų dėl to, kad nekilnojamojo turto savininkai nesutiko su savivaldybės sprendimu tą turtą įtraukti į apleisto ir neprižiūrimo sąrašą. Iš 49 bylų laimėtos buvo 20, pralaimėtos 6, o likusios iki 2021-ųjų galo teisme neišnagrinėtos.
Kiek teismai pernai patenkino ieškinių, adresuotų pačiai savivaldybei, ataskaitoje nepasakyta. Kaip ir kas pateikė tuos ieškinius (kai iš miesto valdžios reikalaujama nemažų pinigų), irgi neskelbiama.
Užtat suskaičiuoti kiti dalykai. Pagal ataskaitą, „2021 m. buvo vykdoma priverstinio vykdymo kontrolė 1 002 vykdomosiose bylose. 2021 m. Teisės ir konsultavimo skyriaus tarnautojai parengė 773 procesinius dokumentus, tarp jų ieškinių, pareiškimų ir skundų – 284, atsiliepimų, dublikų ir triplikų – 362, apeliacinių ir atskirųjų skundų – 56, taikos sutarčių bei kitų dokumentų – 71. Darbuotojai taip pat patikrino ir suderino 7 409 Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus, 723 Tarybos sprendimų projektus, 1 214 mero potvarkių, 1 827 sutarčių ir susitarimų projektus“.
O be „dublikų“ ar „triplikų“ kas dar svarbu?
Portalas „Kas vyksta Kaune‘ šių metų rugsėjo 7 dieną (savaitei prabėgus po pokalbio dėl pageidaujamos gauti informacijos su mero patarėju) laiške savivaldybei teiraujasi:
– kokią sumą ieškinių (dėl skolų, netesybų, patirtų nuostolių ar pan.) Kauno miesto savivaldybė tikisi prisiteisti iš atsakovų, ir dėl kokios pinigų sumos ieškovai bylinėjasi su savivaldybe (šiais metais),
– ką pavyko tiek vieniems, tiek kitiems prisiteisti pernai (jei teisiniai procesai užbaigti, tai – ir per šių metų pirmą pusmetį)?
– kiek teismo nutarčių 2021 – 2022 m. buvo apskųsta ir kol kas neišnagrinėta?
Atsakymų tebelaukiama…
Oficiali naujų savivaldybės tarybų rinkimų kampanijos pradžia – lapkritį. Naujas tarybas, kaip ir naujus merus, rinksim (o gal tik perrinksim?) ateinančių metų kovo pradžioje. Prieš būsimus rinkimus, neabejotina, tradiciškai matysime įvairiuose renginiuose daugiau politikų veidų. Džiaugsimės, šypsosimės, stebėsime juos, kai sveikins sportininkus ar menininkus, demonstruos supratimą verslininkams ar asmeninį jautrumą neįgaliesiems bei rūpestį nepasiturinčiaisiais. Gal kai kas iš dabar esančiųjų valdžioje nepasikuklins ir prasitars, ką gero kauniečių gerovei iki šiol nuveikė?
Klausysimės, kaip gražiai kandidatai į savivaldą daug visko žada, tikėdamiesi sulaukti rinkėjų palaikymo. Ir kovo pradžioje per savivaldybių (ir merų) rinkimus pabalsavę, vilsimės, kad viskas, kas miesto valdžios rinkėjams pažadėta, taps realybe. Bet…viltis, kaip žinome (ai, nesakysiu, kieno motina). Taigi, bus kaip bus.
Dar prisimintinas ir kitoks posakis: „Valdai informaciją, – valdai situaciją. Valdai situaciją, – valdai pinigus“. Bet, kaip rodo nesena istorija, valdoma situacija gali išsprūsti, ir pinigus, netgi sukištus į stiklainius, galima prarasti. Dar gerai, kad tik juos…
