Trečiadienį Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovai pateikė daugiau informacijos apie pirmąjį Lietuvoje patvirtintą beždžionių raupų atvejį. Centrinėje ir Vakarų Afrikoje paplitusi infekcija nustatyta pusamžiam vyrui, kuris šiuo metu yra izoliacijoje. Anot specialistų, virusas perduodamas artimo sąlyčio metu, tad didžiausią riziką užsikrėsti turi tiesioginį kontaktą turintys žmonės: to paties šeimos ūkio nariai, seksualiniai partneriai, kai kurie sveikatos priežiūros darbuotojai.
Kaip trečiadienį popiet surengtoje nuotolinėje spaudos konferencijoje nurodė SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Galina Zagrebnevienė, patvirtinimas apie pirmą šiemet Lietuvoje užfiksuotą beždžionių raupų atvejį iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos gautas apie 12.30 val. Užsikrėtė 40-49 m. amžiaus grupei priklausantis pilietis, šiuo metu atvykęs į Lietuvą iš kitos Europos šalies.
„Neturiu informacijos, ar ligonis jau išleistas gydytis namo. Turėjome preliminarą informaciją, kad jo būklė stabili, jis bus išleidžiamas gydytis namo. Siekiant išvengti asmens identifikavimo, negaliu nurodyti, kurioje ligoninėje asmuo yra gydomas. Turiu informaciją, kad žmogus atvykęs iš kitos Europos šalies ir viskas, kur ir kaip užsikrėtė, informacijos neturiu“, – lakoniškai apie konkretų atvejį kalbėjo G. Zagrebnevienė.
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė papildė, kad sąlytį su užsikrėtusiuoju turėjo ir apie jį buvo informuoti buvo penki žmonės, kuriems nustatyta nedidelė užsikrėtimo rizika. Pasireiškus pirmiesiems simptomams, sergantysis daugiau su niekuo nebendravo.
Anot, G. Zagrebnevienės, Lietuva šiuo metu vakcinos nuo beždžionių raupų neturi, kaip ir daugelis kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, nes šie skiepai koordinuojami ES lygiu. Vakcinos užsakyta apie 1400 dozių, ją tikimasi gauti rugpjūtį, tiekimas šiek tiek vėluoja, tačiau Lietuvos institucijos esą neturi įtakos šiam procesui. Planuojama vakcinas panaudoti sąlytį turėjusiems kartu gyvenantiems asmenims, taip pat sveikatos priežiūros ir laboratorijų specialistams, tačiau vertinant naudos ir rizikos santykį.
„Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) praneša, kad vakar dienos duomenimis pasaulyje užregistruota kiek daugiau nei 23 tūkst. beždžionių raupų atvejų visuose šešiuose regionuose. ES užregistruota daugiau nei 20 tūkst. atvejų. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras vertina, kad infekcijos išplitimo rizika visuomenėje maža, bet protrūkiui tęsiantis ir atsirandant naujai informacijai, rizikos vertinimas gali keistis, tad labai svarbu išlaikyti budrumą“, – nurodė SAM atstovė.
Tarp žmonių plinta retai
Kaip patikslino G. Zagrebnevienė, beždžionių raupai yra zoonozė, t. y. gyvūnų žmogui perduodama infekcija. Plitimas nuo žmogaus žmogui šiemet buvo itin retas, bet protrūkis parodė, kad jis galimas ir vyksta per tiesioginį sąlytį su viruso pažeista oda, šašais, taip pat užsikrėtusiojo patalyne, drabužiais, reikmenimis. Endeminėse šalyse dažniausiai užsikrečiama per kontaktą su gyvais ar kritusiais gyvūnais.
„Beždžionių raupai labiausiai plinta tarp 30-40 metų vyrų, kurie nurodo turintys lytinų santykių su vyrais. Užsikrėsti gali ir kiti su sergančiuoju gyvenantys asmenys. Taip pat PSO praneša, kad infekcija jau registruojama kitose populiacinėse grupėse, tiek vyresnėse, tiek jaunesnėse, taip pat tarp vaikų“, – informavo Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė.
Pasak jos, manytina, kad beždžionių raupai gali plisti per tamprų kontaktą buityje, šeimoje. Didžiausią riziką užsikrėsti turi žmonės, gyvenantys su asmeniu, kuriam liga įtariama ar patvirtinta. Taip pat – daug atsitiktinių lytinių santykių turintys asmenys, išskiriami ligonius prižiūrintys sveikatos apsaugos darbuotojai, kai nenaudojamos ar netinkamai naudojamos apsaugos priemonės, keliaujantieji į Centrinės ar Vakarų Afrikos šalis.
Specifinis simptomas – bėrimas
Inkubacinis beždžionių raupų periodas – nuo 5 iki 21 dienos, bet dažniausiai – 1-2 savaitės. Per tris dienas nuo simptomų pradžios, nukritus aukštai temperatūrai, išsivysto viso kūno bėrimas. Atsižvelgiant į šiuo metu stebimą protrūkį, PSO informuoja, kad matomi lytinių organų ar tarpvietės pažeidimai. Sustabdyti protrūkį, pažymėjo G. Zagrebnevienė, padės kuo greitesnis sergančių asmenų nustatymas, jų izoliacija, sveikatos priežiūros ir laboratorijos darbuotojų apsauga.
„Gyventojams rekomenduojama vengti artimo sąlyčio su įtariamu ar patvirtintu sergančiuoju, vengti sąlyčio su daiktais kai sergantysis namuose, dezinfekuoti paviršius, plauti ir dezinfekuoti rankas po sąlyčio su ligoniu, užterštais daiktais. Turėjusiems sąlytį reikėtų stebėti savijautą tris savaites, o atsiradus ligos požymių, kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą“, – aiškino SAM atstovė.
Jos duomeinims, beždžionių raupų išplitimo rizika bendroje populiacijoje labai menka. Riziką turi asmenys, tiesiogiai fiziškai kontaktavę su infekuotuoju jau po to kai pasireiškė bėrimas.
„Noriu akcentuoti, kad užsikrėtęs asmuo iki ligos pasireiškimo, jeigu neturi temperatūros, neberiamas, neturi kitų nespecifinių ligos požymių, nėra užkrečiamas, dėl to rizika net ir tarp tų penkių minėtų asmenų vertinama kaip nedidelė. Didelė rizika kyla po tampraus kontakto, kai yra išsivysčiusi vadinamoji žydinti liga – bėrimai įvairiose stadijose ir turint kontaktą su sergančiuoju, tvarkant šašus, apdorojant žaizdeles“, – pabrėžė G. Zagrebnevienė.
Tiek didelės, tiek mažos rizikos sąlytį turėję asmenys iškart nėra izoliuojami, jie 21 dieną stebimi dukart per dieną matuojant temperatūrą. Asmenys izoliuojami tik atsiradus bet kokiems ligos požymiams.
Su turėjusiais sąlytį susisieks specialistai
R. Liausėdienė paaiškino, kaip bus renkami duomenys apie beždžionių raupus Lietuvoje ir kontroliuojamas infekcijos plitimas. Gavęs informaciją apie patvirtintą atvejį, NVSC specialistas atlieka pirminį epidemiologinį diagnostinį tyrimą, išsiaiškinami visi sąlytį turėję asmenys. Su jais susisiekiama ir pateikiama atmintinė internetu arba mobiliuoju telefonu, išaiškinama, kaip žmogui elgtis.
21 dieną sąlytį turėjęs asmuo turėtų stebėti, ar nesivysto beždžionių raupams būdingi simptomai, kaip karščiavimas, bėrimas, nuovargis, galvos, raumenų skausmas. Dukart per dieną reikia matuotis kūno temperatūrą, duodamas telefono numeris susisiekti su NVSC specialistais.
„Periodiškai su turėjusiuoju sąlytį susisiekia ir specialistai bei paklausia apie jo sveikatą. Atmintinėje nurodoma, kas yra beždžionių raupai, koks infekcijos inkubacinis periodas, kuo žmonės skundžiasi, kas turi didžiausią riziką. Jeigu išsivysto ligos simptomai, būtina kreiptis į gydytoją ir izoliuotis.
Jeigu išsivysto nespecifiniai simptomai, t. y., nėra bėrimo, reikia izoliuotis ir toliau stebėti ligos eigą. Jeigu bėrimas neatsiranda, izoliacija nebetaikoma, bet būtina stebėti save toliau 21 dienos periodu. Privalu laikytis rankų higienos, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, vengti kontakto, ypač su vaikais, nėščiosiomis, vyresniais ir gretutinių ligų turinčiais asmenimis“, – vardijo R. Liausėdienė.
Taip pat rekomenduojama vengti atsitiktinių lytinių santykių, nes prezervatyvų naudojimas visiškai nuo užsikrėtimo beždžionių raupais neapsaugo. Vengti sąlyčio su naminiais gyvūnais, mažiausiai 21 d. po sąlyčio dienos asmenys neturėtų būti kraujo ar kraujo čiulpų donorais. Simptomams neišsivysčius, žmogus gali gyventi normalų gyvenimą.
Daugiau informacijos apie beždžionių raupus pateikiama čia.
—
PSO beždžionių raupų protrūkį yra pripažinusi tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija. Tai yra aukščiausio laipsnio pavojaus signalas, kokį tik gali paskelbti ši Jungtinių Tautų agentūra.
Beždžionių raupai yra labai panašūs į raupus, nuo kurių pasaulyje kasmet mirdavo milijonai žmonių, kol 1980 metais ši liga buvo išnaikinta, tačiau beždžionių raupų simptomai yra daug švelnesni. Lietuvoje nuo raupų neskiepijama maždaug nuo 1980-ųjų.
Sergantiesiems beždžionių raupais pasireiškia tokie simptomai kaip karščiavimas, raumenų skausmas, limfmazgių patinimas, šaltkrėtis, išsekimas ir į vėjaraupius panašus bėrimas ant rankų ir veido.
Virusas gali būti perduotas per odos pažeidimus, oro lašeliniu būdu, per bendrai naudojamus daiktus, tokius kaip patalynė ir rankšluosčiai. Specifinio beždžionių raupų gydymo nėra, bet nustatyta, kad skiepai nuo raupų maždaug 85 proc. veiksmingumu apsaugo nuo beždžionių raupų.
