Lietuvoje patvirtintas pirmasis beždžionių raupų atvejis, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Detalesnę informaciją ministerija žada pateikti kiek vėliau trečiadienį.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo gegužės pradžios visame pasaulyje už Afrikos ribų nustatyta daugiau kaip 18 tūkst. beždžionių raupų atvejų, dauguma jų – Europoje.
PSO beždžionių raupų protrūkį yra pripažinusi tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija. Tai yra aukščiausio laipsnio pavojaus signalas, kokį tik gali paskelbti ši Jungtinių Tautų agentūra.
Kaip liepą skelbė SAM, Lietuva yra užsisakiusi apie 1,4 tūkst. vakcinų nuo šios ligos dozių.
Tuomet teigta, kad skiepijami būtų kontaktiniai asmenys po turėto didelės rizikos sąlyčio, prevenciškai pasiskiepyti galimybės nebus.
Beždžionių raupai yra labai panašūs į raupus, nuo kurių pasaulyje kasmet mirdavo milijonai žmonių, kol 1980 metais ši liga buvo išnaikinta. Tačiau beždžionių raupų simptomai yra daug švelnesni.
Sergantiesiems beždžionių raupais pasireiškia tokie simptomai kaip karščiavimas, raumenų skausmas, limfmazgių patinimas, šaltkrėtis, išsekimas ir į vėjaraupius panašus bėrimas ant rankų ir veido.
Virusas gali būti perduotas per odos pažeidimus, oro lašeliniu būdu, per bendrai naudojamus daiktus, tokius kaip patalynė ir rankšluosčiai.
Specifinio beždžionių raupų gydymo nėra, bet nustatyta, kad skiepai nuo raupų maždaug 85 proc. veiksmingumu apsaugo nuo beždžionių raupų.
Lietuvoje nuo raupų neskiepijama maždaug nuo 1980-ųjų.
