Šių metų liepą Kauno miesto taryba pakeitė 2017 balandžio 25-ąją jos pačios sprendimu patvirtintą Kauno miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašą. Tikimasi, kad nauji pakeitimai padidins pagal pernai gruodį pakeistą įstatymą turinčių teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gyventojų motyvaciją integruotis į darbo rinką ir leis savivaldybei racionaliai naudoti turimus išteklius.
Sprendimo projektą dėl esminių būsto nuomos reglamentavimo pakeitimų parengė Nekilnojamojo turto skyriaus Būsto valdymo poskyrio vedėja Jurgita Vasiliauskienė ir Būsto valdymo poskyrio vyriausioji specialistė Romena Čepulienė, Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Egidija Abeciūnienė, Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolanta Baltaduonytė. Jį inicijavo minimi Kauno miesto savivaldybės administracijos skyriai.
Viliamasi, kad nuo šiol bus labiau efektyvinamos socialinio būsto nuomos sutarčių kontrolės ir pagalbos nuomininkams procedūros. Jos leis mažinti piktnaudžiavimo atvejus, kai nuomojamas būstas naudojamas ne pagal paskirtį ar nuomojamas asmenims, kuriems socialinė pagalba būstu nuomos laikotarpiu tampa nebeaktuali. Taip pat numatoma teikti savalaikę, reguliarią socialinę pagalbą socialinio būsto nuomininkams.
Portalui „Kas vyksta Kaune” pasidomėjus, kaip anksčiau buvo tvarkomi socialinio būsto nuomos reikalai, viena iš projekto rengėjų priminė, kad ilgą laiką nuomininkai šiuo savivaldybės turtu galėjo naudotis neribotą laiką. Todėl daugelis jų buvo įsitikinę, kad socialinis būstas jau yra tapęs jų nuosavybe.
Ypač tie, kurie tokiuose savivaldybės kažkada išnuomotuose už nedidelius mokesčius (ar visai be jų) būstuose gyveno miesto centre ar Senamiestyje. Butai čia erdvūs, gražūs, lokacija – patogi, tad jeigu ir nelikdavo nuomininko, kuriam savivaldybė suteikė socialinę paramą butui, tai tebegyvendavo tame bute suaugę vaikai ar kiti giminaičiai. Nepaisant to, kad jų socialiai remti visai nereikia.
Paskui buvo nustatytas terminas, kiek laiko galima socialinio būsto nuoma, – 3 metus. Išskirtiniais atvejais nuomininkas galėjo pamečiui ją pratęsti.
Dabar reglamentuojamas socialinio būsto nuomos sutarčių pratęsimo terminas (3 m. ir 5 m.), atsižvelgiant į nuomininkų amžių, nustatytą darbingumo, neįgalumo lygį, vaikų skaičių šeimoje ir panašius kriterijus.
Dera pažymėti, jog nustatytas įpareigojimas socialinio būsto nuomininkams deklaruoti turtą ir pajamas Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į nuomos sutartyje nurodytą terminą (kai kuriose sutartyse numatyta deklaruoti kas 3 metus), tokiu būdu suvienodinant teises į socialinio būsto nuomą.
Nauja tvarka numatytas pagalbos teikimas dėl laikino apgyvendinimo ar kitos pagalbos teikimo asmenims (šeimoms), kurių nuomojamų būstų nuomos sutartis planuojama nutraukti dėl jos sąlygų pažeidimo.
Reglamentuojamas savivaldybės būsto nuomos mokesčio sumažinamas, taikant sumažintą rinkos pataisos koeficientą, asmenims (šeimoms), nuosavybės teise neturintiems kito būsto, ir kurių pajamos neviršija įstatymo nustatytų pajamų bei turto dydžių, jeigu jie yra neįgalūs, augina 3 ir daugiau vaikų, jei šeima, kurioje motina ar tėvas vienas auginą vaiką (-us), ar būstą nuomojasi vieniši asmenys.
Numatyta galimybė nenutraukti socialinio būsto nuomos sutarčių nuomininkams, viršijus metinius pajamų ir turto dydžius, esant Vyriausybės paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai ir (ar) karantinui dėl užkrečiamųjų ligų plitimo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog savivaldybės tarybos nustatyta tvarka socialinis būstas gali būti išnuomojamas ir neįrašytiems į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą asmenims bei šeimoms(numatytos asmenų grupėms).
Viena iš Įstatyme numatytų grupių, kurioms būtų socialinis būstas išnuomotas ne eilės tvarka ir kurios Kaune nepasiūlyta numatyti kaip išimties, – šeimos, kuriose motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).
„Pažymime, kad įtraukus šią grupę į Aprašą, kaip asmenis (šeimas), turinčius teisę išsinuomoti socialinį būstą be eilės, būtų sudėtinga ne tik tinkamai įvertinti šių asmenų (šeimų) atitikimą minėtai grupei, bet taptų ir sudėtingos savivaldybės galimybės patenkinti šį poreikį.
Toks siūlomas reglamentavimas, įvertinus Kauno miesto savivaldybėje socialinio būsto eilėje laukiančių asmenų ypatumus, sąlygotų situaciją, kai susidarytų ilgas asmenų, turinčių teisę išsinuomoti būstą be eilės, sąrašas.
Todėl asmenims, kurie nepatenka į visas išimtis, būsto tektų laukti dar ilgiau. Tad tokia situacija dar labiau nutolintų galimybę gauti socialinį būstą asmenims, laukiantiems šio būsto bendra tvarka, ir nebūtų užtikrinta Įstatymo nuostata, kad Asmenų ir šeimų, socialinio būsto nuomos laukimo (buvimo šiame sąraše) laikotarpis nuo 2024 m. negali būti ilgesnis nei 5 metai, o nuo 2026 m. – nei 3 metai.
Todėl siekiant nepabloginti kitų socialiai pažeidžiamų asmenų (pvz. neįgaliųjų) padėties, paliekama galimybė išsinuomoti socialinį būstą ne eilės tvarka neįgaliesiems, vieniems auginantiems vaiką (vaikus) ar (ir) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).
Taip pat pasiūlyta papildomai numatyti galimybę, kad socialinis būstas ne eilės tvarka gali būti išnuomojamas šeimoms, kuriose motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina tris ar daugiau vaikų ar (ir) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba)”,- paaiškino Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektą rengę administracijos atstovai apie savivaldybės būsto nuomos reglamentavimo priemones, sudarančias galimybę efektyviau valdyti savivaldybės gyvenamąsias patalpas.
