Šiuo metu Administracinių nusižengimų registre gaunami duomenys iš 81 vidutinio greičio matavimo sistemos, 177 stacionarių greičio matuoklių ir 54 mobiliųjų greičio matuoklių. Jie fiksuoja techninės apžiūros ir civilinės atsakomybės draudimo galiojimą ir, žinoma, greičio pažeidimus. Be veikiančių momentinių greičio matuoklių, Lietuvos keliuose plečiamas ir vidutinio greičio kontrolės ruožų žemėlapis. 2022 II-ąjame ketvirtyje Lietuvoje turėtų būti įrengti dar 50 naujų ruožų. Ar greičio matuokliai keičia vairuotojų įpročius neviršyti greičio?
Pasak Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovų, 2020 m. Lietuvoje užfiksuoti 119 734 greičio viršijimo atvejai, o 2021-aisiais beveik 80 tūkstančių mažiau – 40 611 atvejai.
Greičio antirekordai
Didžiausias greičio viršijimas Kauno apskrityje užfiksuotas 2021 metais, magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda. Tada vairuotojas greitį viršijo daugiau nei dvigubai – 270 km/val. Kaip pastebi Kelių Policijos atstovai, tokie atvejai pasitaiko gan retai, tačiau, kad tokių atvejų būtų kuo mažiau, esamiems ir būsimiems vairuotojams būtina papildoma edukacija.
„Reikėtų atkreipti dėmesį į vairuotojų mokymų programos tobulinimą“, – sako Ramūnas Kemzūra.
Pirmas žingsnis – edukacija
Vairavimo mokyklų instruktoriai taip pat pastebi, jog būsimo vairuotojo charakteris iš karto atsiskleidžia vos tik sėdus prie vairo.
„Jaunimui dažnai pasireiškia noras lenktyniauti, ypač kelyje. Dažnas jų, ypatingai vaikinai, dažniausiai jau turi šiokius tokius vairavimo pradmenis, todėl norėdami parodyti, ką moka, dažnai pervertina turimus įgūdžius. Pamiršę, kad šalia sėdi instruktorius, jie dažnai spusteli greičio pedalą daugiau nei yra leidžiama Kelių eismo taisyklėse (KET)“, – pasakoja daugiau kaip 30 metų vairavimo mokykloje dirbantis vairavimo instruktorius Antanas Mikelaitis.
„Tuomet su mokiniais aiškinamės, kartais geruoju, kartais griežčiau, tačiau ilgainiui jie suvokia nešantys atsakomybę ne tik už vairuojamą transporto priemonę, bet savo ir aplinkinių sveikatą ir gerovę kelyje.“
Mažėjanti statistika džiugina ir pinigines, ir policijos pareigūnus
Portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojai taip pat nurodė, kurį variantą renkasi: pasiekti kelionės tikslą greičiau, net jeigu ir reikia viršyti greitį, ar bijant baudų geriau vėluoja, tačiau išvengia auto įvykių.
Skaitytojai nurodė, kad mieliau renkasi vėluoti, negu skubant kelyje gauti baudą. Tokį atsakymą rinkosi 64 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu likę 36 proc. nurodė, kad geriau rizikuoja kelyje vardan greičiau pasiekto kelionės tikslo.
Pasak Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus atstovo R. Kemzūros, atsiradus greičio matuokliams pastebėta, kad sumažėjo transporto priemonių dalyvaujančių eisme srauto greitis: „Vairuotojai važiuoja atidžiau ir laikosi greičio ribojimų, tai patvirtina ir užfiksuotų pažeidimų mažėjimas.“
Kaip teigia Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovai, šių metų pirmąjį pusmetį į Administracinių nusižengimų registrą įregistruota daugiau viršijimo atvejų, nei pernai tuo pačiu metu: 353 121 atvejis, 2021-aisiais metais – 338 917 atvejai.
