Liepos pradžioje pasirodžius žurnalistiniam tyrimui apie „Vičiūnų grupės“ ryšius su Rusijos bankais ir iš šalies agresorės biudžeto gaunamas išmokas, Kauno mero valdoma bendrovė pirmadienį paviešino savo poziciją. Pranešime žiniasklaidai, kuriame iš dalies kartojami žurnalistui Šarūnui Černiauskui prieš kelias savaites pateikti atsakymai, yra ir naujų detalių apie grupės verslo stabdymą Kaliningrado srityje.
Kaip nurodoma pirmadienio popietę išplatintame bendrovės pranešime, šiuo metu „Vičiūnai Group“ ir verslo pardavimo Rusijoje konsultantai „Ernst & Young“ „intensyviai bendrauja su visais potencialiais pirkėjais ir teikia su įmonės veikla susijusią finansinę ir juridinę informaciją“. Anot grupės, tikėtina, kad verslo pardavimo procesas bus užbaigtas per šių metų vasarą.
„Esame tikri, kad būsime vieni pirmųjų gamintojų, realiai išėjusių iš Rusijos rinkos. Ne tik paskelbusių apie ketinimus ar pradėjusių išėjimo procesą, bet ir realiai palikusių Rusiją bei visiškai nutraukusių su ja visus verslo santykius“, – pasitikėjimą pranešime rodo „Vičiūnai Group“ valdybos narys Dainius Matijošaitis, pridurdamas, kad Kaliningrado srityje esantis fabrikas su verslo struktūra ir aktyvais bus parduotas „užsienio investuotojams“.
Pranešime „Vičiūnų grupė“ taip pat pabrėžia, kad skleidžiama informacija apie iš Rusijos biudžeto gaunamas lėšas, bendradarbiavimą su sankcionuotais bankais bei santykius su Kremlių aptarnaujančiais tiekėjais esą yra klaidinga ir neatitinkanti tikrovės.
„Pastaruoju metu „Vičiūnai Group“ sulaukė kaltinimų dėl išskirtinio bendradarbiavimo su Rusijos valdžia. Teigiama, jog iš Rusijos biudžeto yra gaunamos išmokos, dėl kurių grupė nepalieka Rusijos ir vilkina išėjimo iš šios rinkos procesą. Norime paaiškinti, jog Kaliningrado LEZ įmonės, tarp kurių yra ir „Vičiūnai Group“, vadovaujasi LEZ nuostatais, reglamentuojančiais darbo vietų kūrimą ir verslo skatinimą subsidijomis. „Vichiunai-RUS“ kaip ir kitos Kaliningrado LEZ veikiančios įmonės naudojasi šiomis subsidijomis. Tai yra laisvosios ekonominės zonos verslo sąlygos, kurios užtikrina užsienio įmonių investicijas ir darbo vietas Kaliningrado srityje.
Norime atsakyti ir į kaltinimus dėl bendradarbiavimo su sankcionuotais bankais: ВТБ (VTB), „Альфа-банк“ („Alfa Bank“) ir „Газпромбанк“ („Gazprombank“). „Vičiūnai Group“ rusiškų įmonių bendradarbiavimas su minėtais bankais prasidėjo prieš bemaž 15 metų, kuomet jiems nebuvo taikomos jokios sankcijos. Pagal su šiais bankais sudarytas įsipareigojimo sutartis šiuo metu vykdomi atsiskaitymai, siekiant, kad įmonės finansiniai įsipareigojimai būtų išpildyti kaip įmanoma greičiau. 2022 metais jokios naujos sutartys su šiais bankais nebuvo sudarytos“, – teigiama pranešime.
„Vičiūnų grupė“ taip pat pažymi „savo klientų sąraše neturinti nei vieno sankcijomis nubausto ar kitaip skandalingai pagarsėjusio kliento, taip pat jame nėra „Kremliaus bufeto“ tiekėjų“. Visgi bendrovė „neturi galimybės kontroliuoti, kur produkciją platina didmenininkai ar grupės „Horeca“ klientai didžiuosiuose Rusijos miestuose“.
Į Visvaldo Matijošaičio valdomos „Vičiūnų grupės“ finansines operacijas pasigilino ir liepos pradžioje apie jas paviešino tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“. Žiniasklaidos surinkti duomenys parodė, kad Kauno mero rusiškas verslas palaiko intensyvius santykius su mažiausiai trimis Rusijos bankais, įtrauktais į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą.
Bankui VTB Kauno mero įmonė skolinga 1,63 mlrd. rublių. Kuklesnę 800 mln. rublių sumą Kaliningrado įmonė skolinga bankui „Alfa Bank“, taip pat paveiktam ES sankcijų. Daugiau nei 2 mlrd. rublių įsiskolinimą, anot finansinių dokumentų, „Vičiūnai Rus“ turi bankui „Gazprombank“. Jis į sankcijų sąrašus neįtrauktas, bet priklauso dujų milžinei „Gazprom“.
Pernai sausį su Rusijos ekonomikos ministerija taip pat sudaryta sutartis dėl subsidijų suteikimo. Pagal šią sutartį „Vičiūnai Rus“ gautų Rusijos biudžeto subsidijų suma – 1,25 mlrd. Rublių (2021 m. sausio kursu – apie 13,77 mln. eurų). „Vičiūnų grupė“ nurodė, kad galimybė atsisakyti šios paramos dėl Rusijos karo prieš Ukrainą svarstoma nebuvo.
Minėtą žurnalistinį tyrimą rasite čia.
