Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių vien per pirmą šių metų ketvirtį išviliojo apie 2,1 mln. eurų. Sukčiavimo mastas ir būdų įvairovė nemažėja – finansinius duomenis sukčiai aktyviai „žvejoja“ trumposiomis žinutėmis ir el. laiškais, socialiniuose tinkluose ir skelbimų platformose. Aktyvūs išlieka ir telefoniniai sukčiai. „Citadele“ banko IT saugumo ekspertai pataria, kaip nepakliūti į finansinių sukčių spąstus.
„Šiais laikais žmonės turi būti ypač budrūs, nes pinigus galima prarasti ne tik tiesiogiai bendraujant su sukčiais, bet ir apsiperkant netikrose internetinėse parduotuvėse ar suvedant savo duomenis tinklalapiuose, kurie imituoja žinomų institucijų oficialias interneto svetaines. Nors tobulėjant technologijoms sukčiavimo schemos tampa subtilesnės, visgi daugeliu atvejų galima įžvelgti požymių, padedančių atpažinti sukčiavimą ir nuo jo apsisaugoti“, – atkreipia dėmesį „Citadele“ IT saugumo departamento vadovas Robertas Birzgalis.
Nepraraskite budrumo atostogų ir švenčių metu
Kaip rašoma „Citadele“ banko pranešime žiniasklaidai, sukčiai praleidžia daug laiko tyrinėdami ir rinkdamiesi potencialias aukas, išmano psichologiją ir veikia subtiliai, pavyzdžiui, pasirinkdami savo veiksmams laiką, kai žmonės yra pažeidžiamiausi. Toks laikas yra atostogos, šventės, taip pat metas po darbo valandų, kai esame labiau atsipalaidavę ir išsiblaškę. Būkite budrūs ir atminkite, kad reta įstaiga kontaktuoja su klientais ne darbo valandomis.
Nespauskite gautų nuorodų
Visuomet pasitikrinkite, koks interneto svetainės adresas rodomas jūsų naršyklės adreso juostoje, ir įsitikinkite, kad tai yra adresas svetainės, kurioje norite apsilankyti. Sukčiai imituoja interneto svetaines panaudodami panašias spalvas, šriftą, dizaino sprendimus – tai gali suklaidinti, todėl rekomenduojama ne spausti atsiųstą nuorodą, o verčiau pačiam suvesti svetainės adresą.
Tarkime, gaunate tariamai paslaugos teikėjo siųstą pranešimą su prašymu prisijungti prie savitarnos sistemos ir atnaujinti duomenis – tokiu atveju geriau ne spausti atsiųstą nuorodą, bet pačiam suvesti pasaugos teikėjo interneto svetainės adresą ir nuėjus į svetainę prisijungti prie savitarnos sistemos.
Neatskleiskite savo prisijungimo duomenų
Niekada neatskleiskite savo prisijungimo prie interneto banko duomenų – nei bankų darbuotojai, nei kitų institucijų (pvz., policijos) atstovai niekada neskambina ir neprašo atskleisti šių duomenų. Šią informaciją žinote tik jūs ir niekas kitas neturi teisės prašyti ją atskleisti.
Skubinimas – populiari sukčių taktika
Stresinėse situacijose, kai reikia ypač greitai priimti sprendimą, dažnas žmogus sutrinka ir praranda šaltą protą. Jei su jumis susisiekęs asmuo, prisistatęs kurios nors institucijos oficialiu atstovu, jus skubina ir spaudžia atlikti vieną ar kitą veiksmą, nepasiduokite spaudimui. Tokiu atveju svarbiausia atminti, kad neprivalote čia ir dabar priimti sprendimo – paprašykite skambinantįjį susisiekti vėliau arba užsirašykite jo telefono numerį ir pasakykite, kad pats perskambinsite vėliau.
Baigę pokalbį patys susisiekite oficialiai skelbiamais kontaktais su įstaiga, kurios atstovu prisistatė jums skambinęs asmuo, ir pasitikslinkite. Nei bankas, nei kita institucija nespaus skubiai telefonu priimti sprendimo, atskleisti duomenų ¬– jei tai daro jums paskambinęs asmuo, jei nesutinka perskambinti, nurodyti savo kontaktinės informacijos, atsisveikinkite ir nutraukite pokalbį.
Neatidarinėkite el. nuorodų ar priedų iš įtartinų siuntėjų
Pirmiausia atidžiai patikrinkite siuntėjo, jums atsiuntusio laišką, el. pašto adresą – sukčiai el. pašto adresus dažnai susikuria panašius į tikrojo siuntėjo, pvz., įmonės, el. pašto adresą, tik trūksta kurios nors raidės arba jų būna daugiau, įdedamas papildomas simbolis ir kt.
Kaip elgtis, jei pakliuvote į sukčių spąstus? Jei spėjate, kad tapote finansinio sukčiavimo auka, nedelsdami apie šį įvykį informuokite savo banką, taip pat susisiekite su policija.
