Šeimos gydytojai piktinasi vykdoma sveikatos sistemos reforma ir baiminasi, kad jų darbas iš esmės taps administracinis.
„Mūsų kompetencijų iš esmės nereikės, tapsime pažymų rašytojais, nedarbingumų dalintojais. Iš esmės specializuotos, atrankinės medicinos (…) nereikės“, – spaudos konferencijoje antradienį žurnalistams sakė Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos atstovas Aurimas Rapalavičius.
Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija atmeta kritiką ir pabrėžia, kad medikai remiasi tik prielaidomis.
Seime svarstomos įstatymo pataisos, numatančios sveikatos centrų, kurie apjungtų įvairių lygių specialistus, steigimą.
Pasak A. Rapalavičiaus, baiminamasi, kad atsiradus tokiems centrams nebeliks siuntimų pas gydytojus specialistus, todėl žmonės neis pas šeimos gydytojus, o keliaus tiesiai pas konkrečius specialistus, nors tiksliai savo diagnozės ir nežinos.
„Dabar dažniausiai pacientas ateina su krūva skundų, mes jį ištiriame kaip šeimos gydytojai. Bent 30 proc. ar net 50 proc. atvejų pacientas diagnozę būna nusistatęs klaidingai ir jam arba visai nereikia eiti pas specialistą, arba reikia eiti ne pas tą, apie kurį galvojo“, – kalbėjo šeimos gydytoja Rasa Isevičienė.
„Mes atliekame tyrimus pirminiame lygyje, pasikalbame su pacientu ir, jeigu reikia, tada tikslingai nukreipiame pas specialistą“, – pridūrė ji.
Mažiau galimybių pacientams
A. Rapalavičius atkreipia dėmesį, kad dėl to minėtų pokyčių ilgės eilės pas gydytojus specialistus, nes jie turės „išfiltruoti pacientus“.
„Vietoje to, kad gautų atrinktus pacientus, kurie bent didžiąja dalimi atitiks jų profilį, jie gaus nefiltruotus pacientus“, – sakė jis.
Gydytojo teigimu, paslaugas teikiant tik „regioniniuose burbuluose“, sumažės galimybė pacientui pasirinkti norimą specialistą kitame regione.
„Pacientai bus laikomi burbule. Nebus taip, kad dabar su šeimos gydytojo siuntimu išvažiavai į, pavyzdžiui, Santaras. Taip, burbule gal ir gausi paslaugas, gal nebus siuntimų ir gal biurokratiškai jos atrodys paprasčiau, tačiau išvažiavimas iš burbulo taps daug kartų sudėtingesnis“, – kalbėjo A. Rapalavičius.
R. Isevičienė atkreipė dėmesį, kad sujungus įvairių lygių sveikatos paslaugas į vieną centrą, daugiau galių turės įstaigos vadovas, kuris galės spausti gydytojus pacientą siųsti pas specialistus, kurių konsultacijos pacientui galbūt net nereikia.
„Ar nebus taip, kad antrinė sveikatos grandis maitinsis pirminės sveikatos grandies siuntimais, kuriuos būsime privesti rašyti“, – sakė R. Isevičienė.
A. Rapalavičius atkreipė dėmesį, kad ir dabar kai kuriose poliklinikose tokia rizika išlieka, todėl iš esmės tinklo reforma yra reikalinga. Anot jo, pirminė ir antrinė sveikatos priežiūra turėtų būti atskirta.
Rengs palaikymo akciją
Šeimos gydytoja R. Isevičienė atkreipia dėmesį, kad reforma nėra aiški net patiems gydytojams.
„Niekur nėra aiškiai išdėstyta, pavyzdžiu, reikės siuntimų ar nebereikės“, – kalbėjo ji.
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos narė ir buvusi pirmininkė Alma Astafjeva nurodė, kad ketvirtadienį Vilniuje, Kudirkos aikštėje, bus rengiama palaikymo akcija „Herojai baltais chalatais“.
„Tai ne protestas, o solidarumo akcija, reaguojant į reformą“, – sakė medikė.
Jos teigimu, reforma gydytojams aktuali ne tik kaip šios srities darbuotojams, bet kaip ir pacientams, kurie gauna šias paslaugas.
„Remiasi tik prielaidomis“
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) žiniasklaidai pateiktame komentare nurodo, kad įgyvendinus reformą visi šeimos gydytojai toliau vykdys visas jiems numatytas funkcijas.
„Pirminės ir antrinės grandies paslaugų integracijos praktika sėkmingai taikoma mūsų šalies didžiųjų miestų poliklinikose bei privačiose klinikose. Taigi, nuogąstavimai, neva reforma pakenks šeimos gydytojo darbui ar reikšmei yra nepagrįsti ir remiasi tik prielaidomis“, – nurodo ministerija.
SAM teigimu, šeimos gydytojo reikšmė nepakis ir nė vienas šeimos gydytojo komandos narys nedubliuos jo funkcijų.
„Priešingai, šeimos gydytojas bus pirminės sveikatos priežiūros grandies ašimi, o kiti jo komandos nariai, vykdydami savo slaugos, kineziterapijos, atvejo vadybos, akušerijos ir kitas funkcijas jį papildys ir perims tuos darbus, kurie tiesiogiai nesusiję su ligų diagnozavimu ir gydymu – pradedant paciento registracija pas gydytojus-specialistus šeimos gydytojo nurodymu, receptų pratęsimu ir baigiant jo pavėžėjimo į kitą gydymo įstaigą organizavimu ar socialinėmis paslaugomis“, – aiškina SAM.
Ji teigia rengianti nauja paslaugų apmokėjimo tvarką, kai šeimos gydytojo komandos finansavimas priklausys nuo teikiamų paslaugų apimčių – kuo platesnis šeimos gydytojo komandos teikiamų paslaugų spektras, tuo didesnį finansavimą ji gauna.
Manoma, kad taip bus išspręsta ir pačių gydytojų įvardijama problema, kad šeimos gydytojų komandos nesikuria tik dėl finansavimo trūkumo.
Ministerija nurodo, kad pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugų grandies integracija mažesnėse savivaldybėse yra siūloma kaip galimybė įstaigoms veikti efektyviau ir pacientams teikti kokybiškesnes paslaugas.
„Galimos rizikos dėl pirminės ir antrinės grandies sujungimo, kurias įvardija kai kurie medikai, yra išsprendžiamos, pirmiausia – pačių įstaigų bendradarbiavimo valdysena, o ne konkurencija“, – nurodoma komentare.
