Pirmadienį, birželio 6 dieną, Lietuvos Respublikos Seime įvyko konferencija „Švietimo ateities modelis ir nevalstybinio sektoriaus misija jame“, kurios metu buvo aptariamas Lietuvos švietimo vertybinis pagrindas.
Kaip skelbia organizatoriai, Lietuvos nevalstybinio švietimo konfederacija kartu su Lietuvos Respublikos Ateities komitetu pirmadienį kvietė į konferenciją „Švietimo ateities modelis ir nevalstybinio sektoriaus misija jame“. Konferencijos metu pranešėjai ir diskusijos dalyviai aktualizavo temas, kaip bendromis švietimo dalyvių pastangomis ir įsitraukimu būtų galima kurti tvarią Lietuvos švietimo ateitį. Konferencijoje buvo diskutuojama ir apie Lietuvos švietimo ateities viziją bei kokią rolę ją kuriant užima nevalstybinis sektorius.
Pranešimų metu ieškota atsakymų, kokia nevalstybinio ir valstybinio švietimo sektorių sąveika ir kaip sektorių skirtumai gali kurti vertę pagrindiniam švietimo sistemos subjektui – besimokančiam individui. Konferencijoje buvo siekiama suformuluoti ir sprendimų priėmėjams pateikti strategines įžvalgas, kurios taptų pagrindinėmis švietimo sistemos vystymo gairėmis.
Konferencijos metu savo mintimis dalijosi Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Paulius Baltokas, prof. dr. Raimundas Kalesnykas, Socialinių mokslų kolegijos direktorė Viktorija Palubinskienė, Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorė Austė Kiškienė, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė bei kiti.
Apie tai, kaip nevalstybinis švietimas prisideda prie bendrojo gėrio kūrimo ir kokią vertę kuria šaliai ir jos piliečiams, konferencijoje kalbėjo Lietuvos nevalstybinio švietimo konfederacijos prezidentė, SMK kanclerė Gabija Skučaitė.
„Gyvename valstybėje, kurią siekiame vadinti gerovės valstybe. Tokia, kurioje būtų gerbiamos žmogaus laisvės, puoselėjami demokratijos principai, gerbiamas sąžiningumas, sudaromos lygios sąlygos veiklai. Ar tokia valstybė tik utopija, ar potenciali realybė? Tam, kad turėtume tikrą laisvę, turime išmokti ją naudoti. Visų pirma, visuotinio gėrio kūrimo tikslams.
Veiklos laisvė, nediskriminacija, sąžininga konkurencija kaip pamatinė valstybinio ir nevalstybinio sektoriaus koegzistavimo sąlyga turi padėti mums kurti tikrą gerovės valstybę. Tokią, kurioje visuotinis gėris yra visakryptis ir visapimantis, sutelkiantis, o ne skaidantis. Tokia valstybė – tai ne utopija, o tikros laisvės tinkamo naudojimo galimybė. Galimybė, kuria turėtų galėti pasinaudoti visi“, – pranešimo „Nevalstybinio švietimo vaidmuo kuriant visuotinį gėrį valstybėje“ metu kalbėjo G. Skučaitė.
Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. dr. Raimundas Lopata savo sveikinimo kalboje sakė, kad „jei kažkur turėtų prasidėti geresnio pasaulio paieška, tai tikrai mokyklos suole“. Tačiau tuo pačiu jis apgailestavo, kad šiuo metu švietimo politikos kūrėjai bei jos įgyvendintojai „dėmesį sutelkia ne į vertes, o į kompetencijas, ne į idealus, o į didaktiką“.
Todėl yra labai svarbu koncentruotis į kitą dėmesio objektą, t.y. ne į gebėjimą spręsti problemas, o į tai, kokias problemas reikia spręsti. Prof. dr. Raimundas Lopata akcentavo, kad neužtenka stebėti ateities švietimo tendencijų, būtina jas kurti.
Prof. habil. dr. Artūras Žukauskas, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, sveikindamas konferencijos organizatorius ir dalyvius pasirėmė Abraomo Linkolno mintimi, kad geriausias būdas nuspėti ateitį yra ją sukurti. Jis, pritardamas prof. dr. Raimundui Lopatai, pakvietė švietimo bendruomenę kalbėti ne apie tai, kas bus ateityje, o apie tai, kaip ir kokią ją kursime. Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko prof. habil. dr. A. Žukausko nuomone, nevalstybinis švietimas čia gali suvaidinti ženklų vaidmenį.
Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Paulius Baltokas, pristatydamas Nacionalinės pažangos programos tikslus ir rodiklius teigė, kad būtent nevalstybinių mokyklų tinklo plėtimas į regionus gali žymiai prisidėti prie mokymosi pasiekimų skirtumų mažinimo.
Jo nuomone, tai labai svarbu, nes „visos žalios ekonomikos, inovatyvios ekonomikos <...> ir visos kitos vertės negali būti sukuriamos be išsilavinusių asmenų. Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Paulius Baltokas tikino, kad „jei mes jų neturėsime, paprasčiausiai nepatempsime ekonomikos poreikio kiekybiniu ir kokybiniu mastu“.
Tarp pranešimų konferencijose metu buvo proga išgirsti ir diskusiją „Profesinis rengimas ir aukštasis mokslas ateities švietimo modelyje“. Joje dalyvavo Socialinių mokslų kolegijos direktorė Viktorija Palubinskienė, Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorė Austė Kiškienė, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis bei Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.
Diskusiją moderavo Socialinių mokslų kolegijos dėstytoja, dr. Giedrė Vaičekauskienė, kuri pokalbio pradžioje atsispyrė nuo fakto, kad net 50 proc. baigusiųjų mokyklą asmenų iškart nesirenka aukštojo mokslo.
Išgirdus klausimą, ar ateityje diplomas gali prarasti svarbą, KSU rektorė Austė Kiškienė pateikė savo atsakymą.
„Aukštasis mokslas, patirtis mokymosi įstaigoje žmogų išmoko labai daug kompetencijų, tokių kaip atsakomybė, darbas komandoje, mokymasis atlikti užduotis, kurių kartais nenorime, bet privalome padaryti. Taip mes ruošiamės gyvenimui, nes esame komandos, bendruomenės ir galiausiai visuomenės dalis. Man atrodo, kad visos švietimo įstaigos ruošia būti produktyviu tos visuomenės nariu. Todėl tikiu, kad diplomų tikrai reikia ir reikės“, – kalbėjo ji.
Diskusijos metu aptarta ir tai, kaip vystosi nevalstybinio švietimo sektorius. Savo mintimis dalijosi SMK direktorė Viktorija Palubinskienė:
„Nevalstybinis švietimas vystosi savarankiškai. Turiu omenyje, kad bendradarbiavimo tarp skirtingų steigėjų arba valdžios institucijų tikrai nėra per daug. Labai norėtųsi, kad ryšys tarp valdžios institucijų ir nevalstybinio mokslo būtų daug tampresnis. Pritarsiu profesorei Vilijai Targamadzei, kad bendradarbiavimas kuria sinergiją. Galiu pasidžiaugti, kad nevalstybinis švietimas stipriai bendradarbiauja su verslo organizacijomis, mes stengiamės būti jų nariais, girdėti, atliepti tai, kas yra svarbu būtent tam, kad specialistai, kuriuos rengia aukštosios ir profesinės mokyklos, turėtų reikalingiausias kompetencijas.
Kitas svarbus momentas – lankstumas. Svarbu, kaip greitai ir lanksčiai mes galime reaguoti į kintančią rinką. Noriu pasidžiaugti, kad nevalstybinis švietimas yra lankstus, gali prisitaikyti ir greitai transformuotis todėl, kad nėra didelių biurokratinių kliūčių, kurias sukuria valstybinis sektorius. Šiandien mes susiduriame su griežtu mokslo reguliavimu, įvedamos naujos dimensijos ir dariniai, kurie nėra iki galo visiems aiškūs ir dėl skubos neišdiskutuoti. Per sugriežtintą reguliavimą mes prarandame svarbiausią lankstumo vertybę“, – tikino V.Palubinskienė.
SMK direktorė pastebėjo, kad modernėjant pasauliui, kintant ir atsirandant įvairiausioms mokymosi formoms, svarbu pereiti prie mažiau reguliuojamo mokslo modelio tam, kad žmonės galėtų įgyti kompetencijų visais įmanomais būdais. „Mokymosi visą gyvenimą koncepciją reikia kelti į viršų“, – pridūrė V.Palubinskienė.
Visą konferenciją ir joje išsakytas mintis galite išgirsti čia.
