Šildymo sezonas, šokiravęs smarkiai išaugusiomis dujų ir elektros kainomis, o kai kur – ir sąskaitomis už šildymą, baigėsi. Nors ir galime lengviau atsikvėpti, visiškai atsipalaiduoti nederėtų. Laikas imtis veiksmų, padėsiančių užsitikrinti ekonomiškesnį, jaukesnį, o tuo pačiu ir patogesnį šildymą rudenį. Tai pasiekti padės mažoji renovacija – sprendimas ieškantiems greitesnio ir paprastesnio, tačiau ilgalaikio būdo sumažinti būsimas sąskaitas už centralizuotai tiekiamą šilumą bei karštą vandenį.
Mažoji renovacija yra vidinių pastato šildymo bei karšto vandens sistemų modernizavimas ir jų sureguliavimas, padedantis užtikrinti efektyvų į pastatą tiekiamos šilumos panaudojimą, sumažinantis galimus jos praradimus name. Apskaičiuota, kad atnaujinus daugiabučio šildymo ir karšto vandens sistemas, šilumos suvartojimą pastate galima sumažinti net iki 25 proc.
Mažosios renovacijos paslaugą daugiabučių namų gyventojams teikia Kauno miestui, rajonui ir Jurbarkui centralizuotai šilumą tiekianti ir ilgametę patirtį sukaupusi bendrovė „Kauno energija“. Ji šiuo metu šiluma aprūpina net 122 tūkst. vartotojų bei 3,5 tūkst. komercinės paskirties objektų.
Jei pažįstami moka mažiau nei jūs
„Kauno energijos“ specialisto Michailo Černych teigimu, „Šildymo sąskaitos dydis priklauso ne tik nuo šilumos gamybos ir tiekimo kaštų, bet ir nuo suvartoto šilumos kiekio name. O šis – ne tik nuo pastato amžiaus, bet ir nuo bendros pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos būklės, jų valdymo efektyvumo“.
Anot jo, būtent skirtingas suvartotos šilumos kiekis pastate daugiausiai ir lemia šildymo sąskaitų skirtumus tokios pačios kvadratūros pastatuose. Todėl, jeigu kaimynystėje esančio daugiabučio gyventojai už šildymą moka mažiau, verta pasvarstyti, kodėl. Labai tikėtina, kad džiaugtis mažesnėmis sąskaitomis galite ir jūs. Viskas, ką reikia padaryti, tai pasidomėti pastate esančių šildymo ir karšto vandens sistemų būkle bei jų modernizacijomis galimybėmis.
Kalbant apie centralizuotai tiekiamą miesto šilumą, svarbu suvokti, jog pagal šalyje galiojančius teisės aktus, šilumos gamintojas ir tiekėjas yra atsakingas už šilumos paruošimą ir tiekimą iki pastato. O tai, kaip šiluma paskirstoma pačiame daugiabutyje – jau namo administratoriaus ir šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojų jurisdikcija.
„Prasidėjus šildymo sezonui, vis sulaukiame gyventojų skundų, jog jų daugiabutyje per šalta. Tačiau, patikrinę daviklių duomenis, pamatome, jog pastatui tiekiamas būtent toks šilumos kiekis ir tokios temperatūros, koks ir turėtų būti. Tokiais atvejais telieka patarti susitvarkyti vidines pastato sistemas, nes šiluma prarandama ne tik per namo sienas ar langus, bet ir per senus vamzdynus, jos netenkama ir dėl netinkamai veikiančių šilumos punktų“, – atskleidžia specialistas.
Bendrovės duomenimis, šiuo metu Kaune yra per 2460 gyvenamųjų namų su potencialiai pasenusiais, todėl neefektyviai veikiančiais šilumos punktais. Iš jų – net 1610 daugiabučių. Tai reiškia, jog visų šių namų gyventojai galėtų sumažinti šildymo sąskaitas ir sutaupyti, jeigu pastatuose būtų atlikta mažoji renovacija – atnaujintos vidinės šildymo sistemos.
Sprendžia ir komforto problemas
Mažoji renovacija pirmiausia skirta tiems daugiabučių gyventojams, kurių netenkina gaunamos sąskaitos už šilumą dydis. Tačiau atnaujinus vidinę pastato šildymo sistemą, išsisprendžia ir problemos, susijusios su komforto trūkumu.
Dažnai pasitaikanti problema daugiaaukščiuose – tai nevienodai šylantys butai. Tokios situacijos susidaro, kai pastato šildymo sistema yra pasenusi ir išbalansuota. Tuomet vieniems gyventojams būna per karšta, o kitiems – jau per šalta. Prie tokių šilumos skirtumų name kartais prisideda ir patys gyventojai. Pasitaiko atvejų, kai butuose savavališkai pakeičiami radiatoriai ir tai atliekama be projekto – dažniausiai remontą darantys asmenys įsideda didesnius radiatorius nei priklauso pagal buto kvadratūrą ir taip išbalansuoja visą namo šildymo sistemą.
„Tuomet buto savininkui karšta, jis žiemą pro atidarytus langus šilumą leidžia, o kaimynai – šąla, nes jų radiatorius pasiekia mažesnis nei numatyta karšto vandens kiekis. Deja, bet tokie atvejai – gan dažni.“ – atskleidžia „Kauno energijos“ specialistas ir priduria, kad mažoji renovacija šią problemą išsprendžia, nes jos metu šildymo sistema yra sureguliuojama taip, kad patalpos pastate šiltų vienodai.
Mažoji renovacija taipogi pasitarnauja ir tiems gyventojams, kurių name šilumos punktas bei karšto vandens vamzdynai jau fiziškai susidėvėję tiek, kad gresia netikėti gedimai ir vamzdynų trūkiai.
Prisitaiko prie kiekvieno poreikių
Mažosios renovacijos metu sudaroma galimybė atlikti visą kompleksą darbų, pagerinančių šildymo bei karšto vandens sistemų būklę ir padedančių sumažinti šilumos suvartojimą.
„Priklausomai nuo esamų sistemų susidėvėjimo lygio, gali būti pakeičiamas šilumos punktas, atnaujinami pasenę vamzdynai, įrengti individualūs šilumos apskaitos prietaisai ar daliklių sistema. Jeigu yra galimybė – ir termostatiniai ventiliai butuose. Jų pagalba atsiranda galimybė šildymą butuose reguliuoti individualiai. O tai itin patogu, nes kiekvienas daugiabučio gyventojas gali šildytis tiek, kiek jam norisi“, – mažosios renovacijos galimybes vardija specialistas.
Pasak jo, modernizuojant šilumos punktą, vienvamzdę šildymo sistemą taipogi galima pakeisti į dvivamzdę, galima įdiegti ir taupesnę karšto vandens ruošimo sistemą. Ir tai tik keletas pavyzdžių, ką galima padaryti, jog sąskaitos sumažėtų.
Svarbu tai, kad mažąja renovacija besidomintiems daugiabučių gyventojams „Kauno energijos“ specialistai namo šildymo sistemos būklę įvertina nemokamai bei, atsižvelgę į jos susidėvėjimą, pasiūlo geriausiai poreikius atitinkančius sprendimus arba visą jų kompleksą. „Vienas iš mažosios renovacijos privalumų yra tas, kad gyventojai patys gali rinktis, ką ir kiek atnaujinti. Mes pakonsultuojame ir patariame, o sprendimą priima būstų savininkai pagal namo bendraturčių ar bendrijos finansines galimybes ir lūkesčius“, – teigia M. Černych.
Atsiskaitymas be pabrangimo
Renovacija gyventojams dažniausiai siejasi su didžiuliais, ilgai trunkančiais darbais, kuomet iš pagrindų atnaujinamos vandens ir šilumos tiekimo, nuotekų sistemos, rekonstruojamas stogas bei apšiltinamos namo sienos. Visa tai trunka ilgai, susidaro didžiulė pinigų suma, todėl neretai sunku gauti daugiabučio gyventojų pritarimą tokio masto darbams – gyventojai paprasčiausiai linkę vengti didelių finansinių įsipareigojimų ir ilgai trunkančių darbų. Bendrovės specialisto teigimu, renkantis mažąją renovaciją, viskas paprasčiau.
„Mažosios renovacijos išskirtinumas tas, kad pradėjus darbus laiku, atnaujinti vidines namo šilumos ir karšto vandens sistemas galima gan greitai – dar iki prasidedant naujam šildymo sezonui. Kadangi darbų mastas mažesnis, greičiau atsikratoma ir finansinių įsipareigojimų, jie ne tokie dideli.“ – atkreipia dėmesį M. Černych ir atskleidžia, kad vidutinis mažosios renovacijos išsimokėjimo terminas tėra trys metai.
Kitas mažosios renovacijos privalumas yra tas, kad norint modernizuoti vidines pastato sistemas, nereikia jokių pradinių investicijų – gyventojams nereikia turėti kaupiamųjų lėšų ar skolintis pinigų projektui įgyvendinti – visus darbus „Kauno energija“ atlieka savo resursais. Negana to, išsimokėti galima be pabrangimo, per 36 mėn. laikotarpį.
Svarbu paminėti, jog atlikus mažąją renovaciją, pastato apšiltinimo ar stogo rekonstrukcijos darbus vėliau vis tiek bus galima taip pat sėkmingai įgyvendinti. Tik darbų mastas bei trukmė bus šiek tiek mažesni, nes dalis darbų jau bus atlikta.
Pradėti mažosios renovacijos procesą taip pat nesudėtinga. „Darbai pradedami nuo esamų šildymo bei karšto vandens sistemų būklės įvertinimo. Ir tuo gyventojams rūpintis net nebūtina – sutarus, sistemas apžiūri ir įvertintina patyrę „Kauno energijos“ specialistai. Tuomet balsų dauguma priimamas sprendimas mažosios renovacijos atlikimui, pasirašoma įgyvendinimo projekto sutartis bei atliekami sutartiniai darbai“ – informuoja bendrovės specialistas bei priduria, kad darbams suteikiama ir garantija.
Svarbu neatidėlioti
Prognozuoti, kokios bus šilumos kainos ateinantį rudenį ir žiemą – sunku. Susiklosčiusi nepalanki geopolitinė situacija į energetikos sektorių atnešė didelį neapibrėžtumą. Brangstant dujoms ir elektrai, didėja ir kitų šilumai pagaminti reikalingų energijos išteklių kaina.
„Šiuo metu „Kauno energija“ net apie 90 proc. visos šilumai pagaminti reikalingos energijos išgauna iš biokuro. Jis yra ženkliai pigesnis nei dujos ar elektra. Manoma, kad biokuras ir toliau išliks pigiausiu šilumos gamybos šaltiniu, tačiau teigti, jog prasidėjus naujam šildymo sezonui jo kainos nekils – negalime. Todėl gyventojams sprendimų reikia ieškoti jau dabar“, – atkreipia dėmesį M. Černych.
Jis akcentuoja, kad šildymo sezono pabaiga yra pats tinkamiausias metas pradėti ruoštis naujam. Nes pradėję darbus pavasarį, būsite tikri, jog per vasarą visi namo šildymo bei karšto vandens sistemų atnaujinimo darbai bus baigti. „Atidėliojant ne tik galite nespėti, bet ir mokėti daugiau. Juk viskas brangsta, todėl gali pabrangti ir vamzdžiai, įvairios jų jungtys, sudėtinės šilumos punktų dalys.“
Gyventojai, norintys į daugiabutį tiekiamą šilumą panaudoti efektyviai ir sumažinti šildymo bei karšto vandens sąskaitas, mažosios renovacijos galimybes su „Kauno energijos“ specialistais gali aptarti jau dabar. Informacija teikiama telefonu 8 800 11 011, daugiau informacijos galima rasti ir bendrovės tinklapyje.
