Nuo 2024-ųjų kils kartelė įstoti į aukštąsias mokyklas – norintys tai padaryti turės būti išlaikę bent tris valstybinius brandos egzaminus, vienas iš jų privalės būti tiksliųjų mokslų. Vidurinio ugdymo atestatui gauti bus privalomi du brandos egzaminai, iš kurių vienas – valstybinis.
Trečiadienį tokiems pakeitimams pritarė Vyriausybė. Mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius sako, kad yra pateiktas prezidentūros siūlymas dėl mokslo ir studijų bei švietimo įstatymo keitimo.
„Viena dalis, į kurią norėtume atkreipti dėmesį, – kas reikalinga baigiant vidurinį ugdymą ir siekiant gauti brandos atestatą. Siūlymas – numatyti du egzaminus, kurių vienas būtų valstybinis. Norime dar šiek tiek griežtinti šią tvarką – numatyti, kad norint baigti pagrindinį ugdymą reikia išlaikyti tris egzaminus, iš kurių vienas privalomas būtų lietuvių kalba ir literatūra. Tai tik maža dalis visų pokyčių. Ketinama atsisakyti bendrojo kurso, išskyrus lietuvių kalbą bei matematiką, taip pat atsisakyti mokyklinių egzaminų“, – numatomus pokyčius vardija R. Skaudžius.
Anot pašnekovo, planuojant pokyčius suprantama ir tai, kad branda plačiąja prasme negali būti apibrėžiama tik egzaminais, todėl į ugdymo programą numatoma įtraukti ir socialinę bei pilietinę veiklą. Be to, šiuo metu pasirenkamasis brandos egzaminų darbas ateityje turėtų tapti taip pat privalomas.
„Planuojama, kad 2023 metais pradėję vidurinio ugdymo trečią gimnazijos klasę mokiniai jau mokytųsi pagal atnaujintas vidurinio ugdymo programas ir naują sistemą. Siekiame, kad mokymasis būtų kuo nuoseklesnis, kad mokiniai gautų daugiau grįžtamojo ryšio, taip pat numatoma įvesti ir tarpinius kaupiamuosius vidurinio ugdymo atsiskaitymus“, – apie pasiruošimą kitokiems egzaminams 2024 metais pasakoja Mokslo ir sporto viceministras.
Pašnekovas teigia, kad vertinti reikia ne sudėtingumo pusę, o mokinių pasirengimą.
„Norėtųsi, kad mokiniai mokytųsi pagal savo galimybes. Šiandien mes turime situaciją, kad profesinį mokymą renkasi tikrai maža dalis mokinių, nors ten yra ypač paklausių specialybių, profesijų, susijusių su informacinėmis technologijomis, su mechatronika. Būtų galima vardyti ir dar daugiau. O ir universitetai sako, kad mokiniai nėra tinkamai pasirengę studijuoti, taigi, norime, kad mokinys, baigdamas mokyklą, būtų tinkamai pasiruošęs. Šiuo metu mokiniai, kurie galvoja apie aukštąjį mokslą, renkasi laikyti tris ir daugiau egzaminų. Įvesdami privalomus tris egzaminus norime, kad jei dabar mokinys ir negalvoja apie universitetinį išsilavinimą, jam nebūtų užkirstas kelias tai padaryti ateityje“, – permainų naudą aiškina R. Skaudžius.
Auštojo mokslo studijoms iki šiol užtekdavo vieno valstybinio egzamino norint įstoti į valstybės nefinansuojamą vietą. Dabar reikės trijų egzaminų. Kaip tai pakeis mokamų vietų skaičių?
„Tiek valstybės nefinansuojamos, tiek valstybės finansuojamos vietos – studentas vis tiek turi būti pasiruošęs tinkamai, turi turėti kompetencijų, tinkamų žinių, kad galėtų siekti aukštojo mokslo. Matome, kad pasirengimas labai skirtingas. Manau, kur kas svarbiau, kad nebūtų uždarytos jokios durys siekti aukštojo išsilavinimo. Kreipsime didelį dėmesį ir į profesinį orientavimą, kad galbūt pagal savo brandą, pagal savo pasiruošimą žmogus galėtų įgyti paklausią profesiją ir išmanyti darbo rinką. Mokiniai, kurie mato savo pašaukimą, universitetinių studijų galėtų siekti palaipsniui. Manome, kad ypač svarbu yra pasiruošimas, pasirengimas studijoms, branda plačiąją prasme ir kad nebūtų uždarytos jokios durys siekti savo svajonės“, – sako R. Skaudžius.
Planuojamos permainos aktualiausios tiems moksleiviams, kuriems iki mokyklos baigimo nuo rugsėjo lieka dveji mokslo metai. Mokslo ir sporto viceministras sako, kad visų pirma jauni žmonės turi planuoti savo ateitį ta linkme, kuri jiems patinka.
„Suprantu, kad kartais labai sunku apsispręsti, ypač kai labai daug galimybių, tad siūlyčiau kuo plačiau save išbandyti ir dėliotis ugdymo procesą taip, jog kuo daugiau būtų atvirų durų“, – pataria R. Skaudžius.
Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentė Klėja Merčaitytė sako, kad pakeitimai, susiję su moksleivių ateitimi, visuomet kelia tam tikrų baimių, o nauja žinia apie dar vienus pokyčius kol kas kelia nežinią ir mokytojams.
„Dabartiniai dešimtokai susirūpinę, ką jiems reikės daryti, mokytojai taip pat nelabai žino, kaip viskas keisis. Daug pakeitimų laukia vidurinio ugdymo sąjungos projekto. Kalbant apie platesnį vaizdą – jei visi šie pokyčiai būtų vykdomi kartu, gal baimės ir nebūtų tokios didelės. Moksleiviai dabar gali suprasti, kad trys egzaminai laukia privalomai, o apie kaupiamuosius įvertinimus kol kas nekalbama. Pritariu viceministrui, kad dauguma moksleivių laiko daugiau nei tris egzaminus – renkasi keturis, kai kurie – net penkis, bet tam tikrai daliai moksleivių tie trys egzaminai skamba šiek tiek baisokai“, – tarp moksleivių skaldančiomis nuotaikomis dalijasi K. Merčaitytė.
Lietuvos moksleivių sąjungos atstovė sako, kad tie, kuriems sunkiau sekasi mokslai, tokias permainas priima ne kai paskatinimą, o kaip vienintelę išeitį rinktis profesinį mokymą. Pasak K. Merčaitytės, norint sudominti mokinius profesiniu mokslu, pirma reikia žengti kitokius žingsnius.
„Pirmiausia reikia mažinti profesinio mokymosi stigmą, daugiau kalbėti apie tai, kiek jis duoda, o ne užkertant atrinkti, kur kokie moksleiviai turėtų keliauti. Stigma dar egzistuoja. Matyti, kad ministerija dirba šia tema, tam tikras pokytis jaučiamas ir matomas, tačiau, apimant visą Lietuvą, nelabai malonaus požiūrio dar yra“, – mano K. Merčaitytė.
Moksleiviai, kurių laukia brandos egzaminai, net ir per atostogas nežada apleisti pasiruošimo darbų. Pašnekovė teigia, kad intensyviausi darbai vyksta likus mėnesiui iki egzaminų, mat tuo metu moksleiviai turi daugiau laiko konsultacijoms. Anot Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentės, moksleivių nuomonių daug, tad ar pokyčiai suteiks naudos, ar žalos, vienareikšmiškai sunku pasakyti. Pasak K. Merčaitytės, jei žiūrėtume plačiau, beveik visi pokyčiai yra į gera, tačiau reali situacija bus aiškesnė ateityje.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
