Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad Rusijai telkiant pajėgas Ukrainoje karinė grėsmė Lietuvai yra itin sumažėjusi, nors konflikto tikimybė išlieka.
„Rusijos grėsmė yra nuolatinė, ji buvo, yra ir mano galva, išlieka, ir net stiprės ši grėsmė. Bet šiandien matome, kad Ukrainoje rusai įstrigo labai rimtai, jie yra sukaustyti Ukrainos fronte, kare“, – pirmadienį žurnalistams sakė jis.
Pasak kariuomenės vado, Rusija šiuo metu permeta pajėgas iš Tolimųjų Rytų, iš šiaurės bei iš esmės „iš visų karinių apygardų“, įskaitant ir Kaliningrado sritį.
„Labai rimtai įsivėlusi į kovas ir turi nuostolių pirmoji tankų armija, kuri, pagal Rusijos planus, yra skirta grynai veikti ir atakuoti mūsų kryptyje. Tad šią minutę, kai vyksta karas, konvencinė ataka sausumos pajėgomis yra mažai tikėtina arba ta grėsmė yra žemesnė, nei įprastai“, – patikino generolas leitenantas.
Kartu jis pabrėžė, jog Rusijai prarandant pranašumą, karas gali pakrypti kitaip, pavyzdžiui, atakos NATO teritorijoje atveju, jei Rusijos pajėgos atakuotų taikinį greta NATO sienos ar artilerija net kirstų ją.
„Aš tikiu visais pareiškimais, tiek NATO vadovo, tiek NATO kariniais vadovais, kitų šalių, kad nė vieno centimetro neatiduosime NATO šalies. Todėl visko gali būti. Bet pasikartosiu – šią minutę tokios grėsmės, kad iš Kaliningrado srities atakuos, tikrai nėra“, – teigė V. Rupšys.
Jis, Lietuvai minint narystės NATO metines, kartu su premjere Ingrida Šimonyte pirmadienį lankosi Pabradėje, Švenčionių rajone, kur dislokuotas NATO priešakinių pajėgų batalionas.
I. Šimonytė pabrėžė, jog per nepriklausomybės trisdešimtmetį Lietuvos kariuomenė sustiprėjo, o prieš 18 metų prisijungus prie NATO ir Aljansui dislokuojant vis daugiau pajėgų Lietuvoje „tikrai galime jaustis saugūs ir kurti savo ateitį“.
„Negaliu nepaminėti karo Ukrainoje, Rusijos invazijos, kuri kiekvieną dieną nusineša žmonių gyvybes, griauna infrastruktūrą, miestus, žudo žmones, visaip kenkia Ukrainos teisei pasirinkti savo pačios likimą, partnerius, savo aljansus. Akivaizdu, kad tai yra nusikalstama“, – sakė I. Šimonytė.
Į Lietuvą papildomai atvyks apie 5 tūkst. karių
Artimiausius du mėnesius į Lietuvą papildomai atvyks apie 5 tūkst. sąjungininkų karių, sako Lietuvos kariuomenės vadas.
„Per balandžio–gegužės mėnesius turėsime čia labai daug NATO sąjungininkų, iš viso turėsime 5 tūkst. sąjungininkų papildomai“, – pirmadienį Pabradėje sakė V. Rupšys.
Jis pabrėžė, kad sąjungininkų kariai atvyks ne nuolatiniam dislokavimui, o pratyboms.
„Tai bus eilė pratybų, nėra taip, kad dislokavimas ir buvimas čia (…) Tai pratybų ciklas, kuris rodo mūsų pasirengimą ir rodo atgrasymą. Mes vykdome atgrasymą per pratybas“, – teigė generolas leitenantas.
Anot jo, Lietuva artimiausią mėnesį bus pasirengusi priimti trigubai daugiau sąjungininkų karių negu dabar yra.
„Jeigu mes dabar esame priėmę labai didelę NATO bataliono kovinę grupę, esame priėmę amerikiečių tankų batalioną, sustiprintą atitinkamais artilerijos ir oro gynybos pajėgumais, iki balandžio pabaigos dar galime du kartus tokių vienetų priimti“, – tvirtino kariuomenės vadas.
Pasak V. Rupšio, tai yra reakcija į Rusijos karinę invaziją Ukrainoje.
Kariuomenės vadas teigė, kad numatytos vidutinio nuotolinio gynybos priemonės, sudaromi planai daugiau dėmesio skirti oro gynybai, užtikrinti buvimą jūroje, ore.
„Jeigu keistųsi situacija, pagal situaciją bus dislokuojami ir sausumos pajėgų vienetai į Lietuvą arba į kitą valstybę“, – teigė jis.
V. Rupšys sakė, kad ilgalaikėje perspektyvoje siekiama, jog Lietuvoje būtų nuolat dislokuotas brigados dydžio karinis vienetas.
„Siekiame, kad būtų nuolat dislokuotas brigados dydžio vienetas, kad būtų dislokuoti ir įgalinti oro gynybos sistemos ir pajėgumai Lietuvoje, ir būtų valdymo, vadovavimo sistema užtikrinta, kad galėtume laiku priimti sprendimus – ne tik atgrasyti, bet ir užtikrinti gynybą“, – kalbėjo kariuomenės vadas.
Dabar Lietuvoje dislokuota apie 3,5 tūkst. sąjungininkų karių.
