Seimas antradienį įtvirtino apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, bet atmetė smurto lyties pagrindu sąvoką. Nauja įstatymo versija įsigalios nuo 2023 metų liepos 1 dienos.
Parlamentas 99 balsais „už“, dviem – „prieš“, 17 Seimo narių susilaikius priėmė naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kuris leidžia policijai įpareigoti smurtautoją išsikelti iš gyvenamosios vietos.
Tuo tarpu daugiausiai politikų diskusijų kėlęs siūlymas į įstatymą įtraukti smurto lyties pagrindu sąvoką buvo atmestas, už tai balsavus 47 Seimo nariams, lygiai tiek pat buvus „prieš“ ir 19 parlamentarų susilaikius.
Grupė parlamentarų siūlė nustatyti, kad „smurtas lyties pagrindu – dėl asmens lyties veikimu ar neveikimu daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ar neturtinę žalą, kurį neproporcingai dažnai patiria moterys ir yra galia bei kontrolė grindžiama moterų diskriminacijos forma“.
„Smurtas lyties pagrindu Lietuvoje yra labai pastebimas, skaičiai rodo, kad 80 proc. aukų yra moterys ir mergaitės, o sąlygoja tokius nusikaltimus visuomenėje nusistovėjusios normos ir stereotipai. Šiandien šitos sąvokos įrašymas į įstatymą ne tik atspindės situaciją Lietuvoje, kuri yra tragiška, bet kartu leis pasiekti pokytį pirmiausia įstatymo raidėje, o po to mūsų galvose“, – sakė siūlymą pristačiusi Laisvės frakcijos atstovė Morgana Danielė.
Konservatorė Vilija Aleknaitė Abramikienė teigė, kad „smurto lyties pagrindu sąvoka yra nurašyta nuo Stambulo konvencijos, ji yra politizuota, labai ideologiškai angažuota ir netgi pagrįsta neomarksistine lyčių kovos teorija, kuri pakeitė klasių kovos teoriją“.
Parlamentarė tvirtino, jog „smurtas prieš asmenį dažniausiai reiškiasi dėl to, kad tas asmuo yra silpnesnis“, o ne dėl lyties.
Socialdemokratas Algirdas Sysas kalbėjo, jog atsisakant įvardinti, kad smurtas kyla lyties pagrindu, „galima vaidinti, kad Lietuvoje nėra problemų, nėra 60 tūkst. kasmet kreipimosi dėl smurto artimoje aplinkoje, nėra mamų su vaikais bėgančių ir namų, prisidengti įvairiomis priežastimis“.
Naują įstatymo projektą inicijavusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nurodo, kad šiuo metu smurtą artimoje aplinkoje patiriančio asmens apsaugos mechanizmas nėra veiksmingas, nes policija negali operatyviai atskirti pavojų keliančio asmens nuo jo aukos.
Nauja įstatymo redakcija pakoregavo apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje reguliavimą, numatė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, kuris smurtautoją įpareigos laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti pas auką ir t. t.
Numatyta, kad smurtaujančiam asmeniui policijos pareigūnas per 12 val. nuo pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje gali skirti orderį – įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jei gyvena kartu su auka, arba nesilankyti pas auką, jei gyvena atskirai, nebendrauti, nepalaikyti ryšių ir pan.
Orderis negalėtų būti skiriamas ilgiau nei 72 valandoms. Jei jį reikėtų pratęsti, policijos pareigūnas per 48 val. dėl to privalėtų kreiptis į apylinkės teismą. Esant poreikiui, šio orderio galiojimą teismas galėtų būti pratęsti iki 15 dienų.
Orderis nustotų galioti, kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriama kokia nors kardomoji priemonė.
Taip pat įstatyme įrašytas privalomas temų apie moterų ir vyrų lygybę, nestereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimas į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas.
Šiam įstatymui įgyvendinti papildomai reikės 11,3 mln. eurų: 5,3 mln. eurų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, policijai – 5,6 mln. eurų, teismams – 363 tūkst. eurų.
SADM tikisi, kad įstatymo pakeitimai lems visuomenės nepakantumą smurtui artimoje aplinkoje ir 2030 metais bus pasiekta, kad tokio smurto nepateisins 95 proc. visuomenės. Apklausos rodo, kad dabar smurto artimoje aplinkoje nepateisina 89 proc., o 17 proc. gali pateisinti įvairias smurto formas tam tikrose situacijose.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 metais užregistruotas 5 tūkst. 801 nusikaltimas dėl smurto artimoje aplinkoje. 78,9 proc. suaugusių nukentėjusiųjų sudarė moterys, 12,5 proc. visų nukentėjusiųjų – vaikai iki 18 metų. Nusikaltimai dėl smurto artimoje aplinkoje sudaro 15,1 proc. visų užregistruotų nusikaltimų.
Pernai iš registruotų nusikaltimų nuo smurto artimoje aplinkoje užregistruotas 21 nužudymas, 5,4 tūkst. nesunkių sveikatos sutrikdymų.
SADM informuoja, kad per dešimtmetį išaugo specializuotą pagalbą gavusių žmonių skaičius: jei 2012 metais tokia pagalba buvo suteikta 1,2 tūkst. asmenų, tai 2021 metais – beveik 12 tūkst. asmenų.
Pernai specializuoti pagalbos centrai (SPC) pagalbą iš viso suteikė 11,7 tūkst. asmenų. Tarp pagalbą gavusių – 9,4 tūkst. moterų, 2,1 tūkst. vyrų ir 86 vaikai. Tarp nukentėjusiųjų, kuriems suteikta pagalba, buvo 341 neįgalus asmuo. Daugiausiai buvo teikiama informavimo ir konsultavimo pagalba, teisininko bei psichologo konsultacijos.
Ministerija pažymi, kad smurtas artimoje aplinkoje vis dar lieka paslėptas reiškinys, kurio tikslius mastus nustatyti trūksta duomenų. Viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, 60 proc. patyrusių smurtą artimoje aplinkoje pagalbos nesikreipė (80 proc. vyrų, 54 proc. moterų). Dažniausiai fiksuojamas fizinis smurtas, t. y., psichologinio ir ekonominio, seksualinio smurto atvejų beveik nefiksuojama.
Ministerijos pateikiamais duomenimis, dažniausiai nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia 30–59 metų amžiaus moterys.
