Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą, Lietuvos politikai imasi rengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos. Tai planuojama padaryti per mėnesį, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Jam pavesta organizuoti ir koordinuoti procesą.
„Tikiuosi, kad per mėnesį pavyks parengti. Dirbsime kartu su prezidento Nacionalinio saugumo grupės patarėjais. Nusiteikę dalykiškai, koordinuotai ieškoti bendro nacionalinio sutarimo“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.
Anot jo, naujajame dokumente turėtų būti numatyta, kuria linkme turi judėti nacionalinės gynybos modelis. Komiteto vadovo teigimu, susitarimas turėtų aptarti visuotinės gynybos principą.
„Kokią matome jo praktinę išraišką, taip pat – dėl visuotinio šaukimo, dėl Krašto apsaugos savanoriškų pajėgų dydžio, dėl Šaulių sąjungos ateities, kokią matome atgrasymo architektūrą“, – teigė L. Kasčiūnas.
„Turėsime į susitarimą sudėti pagrindines kryptis“, – tvirtino jis.
Pasak NSGK vadovo, vienas iš naujo susitarimo klausimų – gynybos finansavimo dydis. L. Kasčiūnas svarstė, kad gali būti keliamas tikslas krašto apsaugai skirti ne mažiau kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) lėšų.
„2,5 proc. BVP pasiekėme 2022 metais, kai planavome pasiekti 2030 metais pagal partijų susitarimą. Čia – grindys, eisime į 3 proc., tik klausimas kada ir kaip“, – sakė NSGK vadovas.
2018 metų rugsėjį parlamentinės partijos, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partiją, pasirašė susitarimą, kad 2030-aisiais finansavimas gynybai sieks 2,5 proc. BVP. Dokumente taip pat numatoma 2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.
L. Kasčiūno teigimu, naujas susitarimas galėtų būti skirtas ketveriems–penkeriems metams.
