Prekybininkai pastebi augantį pirkėjų domėjimąsi ukrainietiškomis prekėmis, tačiau jų didžiuosiuose šalies prekybos tinkluose ne tiek ir daug. Jie norėtų skatinti šios šalies produkcijos pardavimus ir taip paremti ukrainiečių gamintojus, tačiau dėl karo kilo tiekimo sutrikimų.
Reaguodami į Rusijos agresiją prieš Ukrainą vienas po kito Lietuvoje veikiantys prekybos tinklai ketvirtadienį paskelbė atsisakantys rusiškų ir baltarusiškų prekių. Kai kurie tinklai tokia produkcija neprekiavo visai.
Dėl tokio sprendimo pasigirdo daug visuomenės palaikymo. Be kita ko, socialiniuose tinkluose sklinda informacija, raginanti gyventojus atsisakyti kai kurių rusiškų ir baltarusiškų prekės ženklų. Vietoje jų siūloma dažniau paskaityti prekių etiketes ir rinktis ukrainietiškos kilmės prekes, kaip pavyzdžiui, kečupą „Čumak“, „Roshen“ saldumynus ir kt., ir taip paremti Ukrainos gamintojus.
Delfi primena, kad vartotojai Ukrainoje pagamintas ar registruotas prekes gali atpažinti pagal ant prekės pakuotės ar etiketės nurodytą kilmės šalį bei prekės brūkšninį kodą. Pirmieji trys brūkšninio kodo skaičiai nurodo konkrečią šalį. Skaitmenys „482“ yra Ukrainos kodas.
Tiesa, ukrainietiškų prekių mūsų didžiuosiuose prekybos tinklų parduotuvėse – ne tiek ir daug. Tad Delfi pasiteiravus apie galimybes skatinti jų asortimentą ir pardavimus, jų atstovai sako, kad tai nėra paprasta, mat kilus karui Ukrainoje, stringa prekių tiekimas.
Prekybos tinklai renkasi kitus Ukrainos palaikymo būdus – tiesioginę paramą organizacijoms.
Kyla prekių tiekimo problemų
Prekybos tinkle „Maxima“ ukrainietiškos kilmės prekių pardavimai paskutinius dvejus metus sudaro apie 0,4 proc. nuo visų prekybos tinklo pardavimų. Didžiąją prekių iš Ukrainos dalį sudaro bakalėjos prekės: kečupas, pomidorų pasta, aliejus. Mažesnę dalį – makaronai, majonezas, alkoholiniai gėrimai, kanceliarinės prekės.
„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė sako negalinti išskirti, kad žmonės šiuo metu pradėjo dažniau rinktis būtent ukrainietiškas prekes. Vertinant pardavimus, daugiausia pirkėjų dėmesio sulaukia ilgo galiojimo prekės, nepriklausomai nuo jų kilmės šalies.
„Vasario 24 d. antroje dienos pusėje pradėjome matyti augančius pirkėjų srautus. Palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, mūsų tinkle jie buvo apie 9 proc. didesni. Populiariausiomis prekėmis tapo įvairios kruopos, konservai, didelės talpos vandens buteliai, dėl to lentynos tuštėjo sparčiau, nei spėjome jas pildyti. Su analogiška situacija jau buvome susidūrę ir pandemijos pradžioje. Suprantame, kad tai – žmogiška reakcija į įvykius Ukrainoje ir ji gali tęstis dar kelias dienas. Po keleto dienų intensyvesnio apsipirkimo, vėliau žmonės kurį laiką perka mažiau“, – penktadienį Delfi komentavo E. Dapkienė.
Jos teigimu, prekybos tinklas susiduria ir su ukrainietiškų prekių tiekimo problemomis.
„Pastaruoju metu tranzitas iš Ukrainos per Baltarusiją stringa dėl geopolitinės situacijos regione ir yra daugiau nei dvigubai brangesnis. Vertiname galimybes krovinius transportuoti per Lenkiją, bet tuo atveju susiduriame su dar mažesniu vežėjų pasirinkimu ir vėlgi gerokai didesniais kaštais“, – sako „Maxima“ atstovė.
Kai kurių prekių pardavimai išaugo
Su „Maxima“ bendradarbiaujanti el. maisto ir kasdienių prekių parduotuvės „Barbora“ asortimente yra daugiau nei 100 prekių, kurių kilmės šalis yra Ukraina. Tai įvairūs saldainiai, šokoladai, karamelės ir vafliai, taip pat sausa bakalėja, pomidorų padažai ir pastos, įvairių rūšių aliejus. Taip pat čia galima rasti ir ne maisto prekių: sąsiuvinių ir bloknotų, guašo, plastilino, higieninių įklotų bei kelių kitų higienos priemonių, medžio anglies briketų.
„Vertinant pardavimus, matome, kad kai kurių Ukrainoje pagamintų produktų pardavimas, lyginant pardavimą savaitė iki Rusijos karinės invazijos į Ukrainą ir laikotarpį nuo praėjusio ketvirtadienio, pakito nežymiai ar kai kurių produktų pardavimas šiek tiek pakrito.
Tačiau yra produktų, kurių pastarosiomis dienomis lietuviai išties pirko daugiau – tai kai kurių rūšių ukrainietiški pomidorų padažai ir ypač pomidorų pasta, saldainiai ir šokoladai, higieniniai įklotai. Jų nupirkta per 50 proc. daugiau nei savaitę iki įvykių Ukrainoje pradžios“, – komentuoja „Barbora“ komunikacijos vadovė Jurgita Gižaitė-Tulabienė.
Dėl sutrikusio tiekimo kečupo lentynose nebebus
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė patikino, kad prekybos tinklas teturi dvi ukrainietiškas prekes – stiprųjį alų ir kečupą.
„Pagal įstatymus, negalime skatinti alaus pardavimų, o kečupo tiekimas sutriko dėl karo ir jo greičiausiai mūsų lentynose nebebus.
Iš savo lentynų išėmėme visus rusiškos ir baltarusiškos kilmės produktus. Taip pat užblokavome jų pardavimą per kasas“, – komentuoja ji.
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė sako, kad prekybos tinklo asortimente galima rasti keletą ukrainietiškų prekių, tačiau planų dėl galimo asortimento plėtimo ar kitų priemonių kol kas negali pakomentuoti.
Pirkėjai aktyviai domisi ukrainietiškomis prekėmis
Ukrainietiškos kilmės prekių pavadinimų prekybos tinklas „Rimi“ turi apie 400, tai sudaro mažiau nei 1 proc. visų asortimente esančių prekių. Tinklo atstovai pažymi, kad šių prekių tiekimas visiškai strigo.
„Kaip žinia, dėl karo padėties Ukrainoje mūsų parduotuvėse išaugo vandens, kruopų, konservų ir kitų prekių, kurios rekomenduojamos pasiruošimui ekstremalioms situacijoms, pardavimai. Pirkėjai aktyviai domisi ukrainietiškomis prekėmis, tačiau tuo pačiu ir gauname tiekėjų pranešimus, kad dėl karo Ukrainoje ukrainietiškų prekių tiekimas visiškai strigo“, – pažymi „Rimi Lietuva“ komunikacijos vadovė Gabrielė Šerėnienė.
Anot jos, priėmus sprendimą iš prekybos išimti Rusijos ir Baltarusijos kilmės prekes, jų pardavimai nebesigeneruoja.
Internetinėje parduotuvėje Rimi.lt galima pasirinkti filtrą „kilmės šalis“. Pavyzdžiui, pasirinkus bakalėjos prekes ir Ukrainą, galima rinktis iš 46 prekių. Aukščiausiai pasirodo pomidorų pasta ir kečupas „Čumak“, valgomoji druska „Artyomsol“, greitai paruošiami makaronai „Rollton“, kukurūzinės tortilijos „Santa Maria“, saulėgrąžų aliejus „TM Kernel“ ir kt.
Norėtų skatinti pardavimus, bet kyla logistikos problemų
Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas Darius Ryliškis pažymi, kad „Norfoje“ dominuoja lietuviška produkcija, daugiau kaip 80 proc. – lietuviški produktai. O ukrainietiškų prekių parduotuvėse yra nedaug – nesudaro nė procento viso asortimento.
„Iš užsienietiškų prekių vyrauja ES pagamintos prekės. Produktai iš Rytų sudaro itin nedidelę dalį. Prasidėjus karui, nutraukėme užsakymus iš Rusijos. Iš Baltarusijos nutraukėme užsakymus, kai paėmė garsųjį lėktuvą. O pastaruoju laikotarpiu ukrainietiškų prekių buvo daugiausia, bet jų yra ne daug – nesiekia procento“, – pasakoja jis.
„Norfos“ lentynose galima rasti daug saldainių, alkoholio, chalvos, saulėgrąžų, druskos, kečupų, majonezo, o kalėdiniu laikotarpiu – eglutės žaisliukų. Pasak D. Ryliškio, prekybos tinklas norėtų skatinti šių prekių pardavimus, bet kyla problemų dėl logistikos.
„Kyla transportavimo, atsiskaitymų klausimų. Šių problemų kyla, ir, matyt, dar kils, nes vyksta karas“, – pažymi jis.
Pašnekovas pastebi išaugusius pardavimus, bet esą sunku įvardyti to priežastis: „Pardavimai išaugo, bet daug kas išaugo dėl to, kad vyksta karas. Atskirti dėl ko išaugo – ar dėl to, kad tai ukrainietiški produktai, ar dėl karo, – sudėtinga.“
Išskyrė ukrainietiškas prekes
Prekybos centras internete „Pigu.lt“ penktadienį taip pat pranešė nutraukiantis prekybą Rusijoje ir Baltarusijoje pagamintomis prekėmis. Skelbiama, kad el. parduotuvė pirkėjus taip pat skatins rinktis Ukrainoje pagamintas prekes. Prie šių produktų esą bus aiškiai ir ryškiai nurodyta prekių kilmė.
Pigu.lt komunikacijos vadovas Nerijus Mikalajūnas Delfi patikslina, kad šiuo metu prekiaujama apie 4 tūkst. Ukrainoje pagamintų prekių. Didžiąja dalimi jos nėra greito vartojimo, tai – čiužiniai, baldai.
„Nors šiuo metu stebime tik gana nedidelį pirkimo kilimą, bet manome, kad ilguoju laikotarpiu, klientams renkantis ilgo vartojimo prekes jie dažniau prioritetą skirs būtent ukrainietiškoms prekėms. Ir toliau pabrėšime prekių kilmę, planuojame plėsti ukrainietiškų prekių asortimentą“, – nurodo jis.
Pigu.lt interneto svetainėje galima rasti atskirą polapį, kuriame sukeltos visos čia randamos ukrainietiškos prekės. Pagal populiarumą, viršuje rikiuojasi Ukrainos vėliavos, baldai, pripučiamos valtys.
N. Mikalajūno teigimu, šiuo metu prekių sandėlyje yra pakankamai, tačiau kaip bus ateityje, kai jų reikės papildyti, sunku pasakyti.
Palaiko kitais būdais
Prekybininkai renkasi kitus Ukrainos palaikymo būdus – tiesioginę paramą organizacijoms.
Savaitgalį prekybos tinklas „Iki“ „Maisto bankui“ paaukojo maisto produktų už maždaug 17 tūkst. eurų. Jie bus skirti karo pabėgėliams. Taip pat auką higienos priemonėmis, vaikų sauskelnėmis ir pan. planuojama skirti ir Raudonajam Kryžiui.
Prie paramos Ukrainai „Maxima“ prisidės per kelias organizacijas – „Maisto banką“ ir „Raudonąjį kryžių“, teikiant paramą prieglobsčio nuo karo ieškantiems žmonėms.
Prekybos įmonių aljansas „Aibė“, vienijantis daugiau negu 800 parduotuvių tinklą Lietuvoje, taip pat pranešė stabdantis rusiškų ir baltarusiškų prekių tiekimą. Palaikydama Ukrainą aljansas „Aibė“ skirs ir finansinę 100 tūkst. eurų paramą.
„Pigu.lt“ pradėjo bendradarbiavimą su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi ir skyrė paramą nuo karo bėgantiems Ukrainos žmonėmis. Be to, Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir nuo karo nukentėjusius civilius remiančiai organizacijai „Mėlyna ir geltona“ įmonė skyrė savo darbuotojų šventei numatytas lėšas – 27 tūkst. eurų.
Didžiausias Baltijos šalyse statybos, remonto ir buities prekių parduotuvių tinklas „Kesko Senukai“ skyrė 100 tūkst. eurų paramą Ukrainos Raudonajam kryžiui. Bendrovė jau nutraukė savo reklamos transliavimą Rusijos kanaluose Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, taip pat sustabdė rusiškos kilmės prekių pirkimus.
Kaip atpažinti kilmės šalį?
Teisingumo ministerija atkreipia dėmesį, kad vartotojai Ukrainoje pagamintas ar registruotas prekes gali atpažinti pagal ant prekės pakuotės ar etiketės nurodytą kilmės šalį bei prekės brūkšninį kodą. Pirmieji trys brūkšninio kodo skaičiai nurodo konkrečią šalį. Atkreipiamas dėmesys, kad skaitmenys 482 yra Ukrainos kodas. Visada patartina patikrinti ir prekės pakuotę ar etiketę – prekės kilmės informacija nustatyta tvarka paprastai pateikiama tekstine išraiška.
Primenama, kad Rusijos šalies kodas 460–469, Baltarusijos – 481.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
