Vyriausybė svarsto perduoti 10 mln. eurų vertės valstybės nekilnojamąjį turtą Mykolo Romerio universitetui (MRU). Aukštoji mokykla jį pardavusi planuoja atnaujinti studijų miestelių Vilniuje ir Kaune pastatus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte numatyta, kad iš viso bus perduoti 43 objektai Vilniuje, Kaune ir Prienų rajone, šiuo metu universiteto valdomi pagal patikėjimo sutartį.
Tarp perduodamo turto – modernizmo architektūros stiliaus dviejų tarpukario Kauno burmistrų namai, esantys V. Putvinskio gatvėje.
Pirmasis – 1932-aisiais pastatytas, Edmundo Alfonso Fryko projektuotas ir skulptoriaus Juozo Zikaro bareljefais dekoruotas namas priklausė tuometiniam miesto vadovui Antanui Gravrogkui.
Antrojo, architekto Aleksandro Gordevičiaus projektuoto namo, savininkas tarpukariu buvo burmistras Jonas Vileišis. J. Vileišio namu vadinamame pastate 1934–1938 metais buvo įsikūrusi Jungtinių Valstijų ambasada.
Beje, šių paradigminių modernizmo kūrinių būklė toli gražu ne pavyzdinė. Sausio pabaigoje vienas kaunietis įspėjo, kad nuo A. Gravrogko namo fasado tiesiog ant šaligatvio byra tinko gabalai.
Tuo metu Vilniuje planuojama parduoti Valakupių gatvėje esantį universiteto pastatą, kur anksčiau veikė Europos humanitarinis universitetas, taip pat gretimą bendrabutį, garažą ir kitus statinius.
Norima parduoti ir gyvenamuosius namus Kaune, Kalvarijos gatvėje, taip pat Prienų rajone esančius administracinius pastatus, sandėlius, mokomąsias klases ir kitus statinius.
„Nekilnojamojo turto objektai būtų parduoti, o gautos lėšos būtų investuotos į universiteto akademinių miestelių, esančių Ateities gatvėje 20 Vilniuje ir Maironio gatvėje 27 Kaune, pastatų modernizavimą ir rekonstrukciją“, – per Vyriausybės posėdį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Savo ruožtu finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad Finansų ministerijai abejonių kelia tai, jog, kaip teigiama, nepriklausomų turto vertintojų deklaruota perduodamo turto vertė „gali būti ne visai pagrįsta“, o kadangi numatomos investicijos yra tokio pat dydžio, „gali būti, kad tų pinigų tikrai pritrūks“.
Savo ruožtu J. Šiugždinienė teigė, kad universitetas tikina neprašysiantis valstybės lėšų ir investicinį projektą įgyvendinsiantis tik iš lėšų, gautų pardavus pastatus, ir iš universiteto lėšų.
Finansų ministerija sako, kad kai kuris turtas yra mažavertis, pavyzdžiui, nurodomi net ir mediniai lauko tualetai, taip pat pasigendama informacijos apie visą universiteto valdomą valstybei priklausantį turtą.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius tvirtino, kad studijų miestelių tvarkymui numatyti aštuoni etapai, tad jei būtų manoma, kad bent vienam iš jų neužteks pinigų, „jis net nebūtų pradėtas“.
„Esame sudėję saugiklius, kad nebūtų tokios situacijos, jog išardome visą universitetą ir po to pritrūkstame lėšų jį užbaigti: yra aštuoni etapai, kiekvienas etapas padaromas nuo pradžios iki pabaigos, tik tuomet judama link kito“, – kalbėjo kancleris.
Universitetas už gautus pinigus Vilniuje numato rekonstruoti ir modernizuoti Studijų bei mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų infrastruktūrą, įrengti patalpas Vaikų ir jaunimo dienos centrui, archyvui, dokumentų skaitmenizavimui. Taip pat žadama atnaujinti bibliotekos, startuolių ir kūrybinių dirbtuvių, maitinimo paslaugų, studijas aptarnaujančio personalo patalpas, erdves, skirtas akademiniam ir administraciniam personalui.
Taip pat sostinėje, universiteto centrinių rūmų komplekse, numatyta atnaujinti sporto kompleksą, įrengti pastatus „profesinėms kompetencijoms ugdyti, sveikai ir fiziškai aktyviai gyvensenai puoselėti“.
Tuo metu Kaune numatyta atnaujinti Studijų bei mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų, akademinio personalo patalpas.
